Du patarimai Žinių Radijui apie laikraščių apžvalgą.
1) Gerai būtų, kad pranešėja, priėjusi užsienietišką žodį, neišsigąstų ir nesustotų su siaubu kelių sekundžių pauzei, kaip tarybinis turistas, pirmąsyk užsienyje pirmąsyk pamatęs striptizo klubo iškabą. Mekenantis angliškų žodžių slebizavojimas gerai neskamba. “Inchcape Motors” nėra sudėtinga frazė. Pasiruoškite laidai.
2) Dramatiškas paskutinio pastraipos sakinio baigimas, skaitant. Po. Vieną. Žodį. Su. Pauzėmis. buvo madingas prieš dvidešimt metų (“Šiandien. Rašo. Kauno. Diena.”). Šiais laikais jis skamba taip pat šiuolaikiškai, kaip 2005 m. koncertų kartojimai per Liuks! kanalą.
Ir dar trečias bonus pastebėjimas. Kai dvidešimtą kartą per dieną užgroja Čaikovskio “Dance of the Sugar Plum Fairy” ir pasigirsta “Smaližiams – radijo razina”, aš noriu įsikišti pirštą į akiduobę, kad kraupi agonija priverstų pamiršti pojūčius, kuriuos kelia ši tuščia ir prarūgusi “rubrika” su jos banalybėmis, išskaitytomis plėšomo po vieną lapelį bobutės kalendoriaus antroje pusėje. Tokį turinį turėtų drausti Ženevos konvencija.