Image may be NSFW.
Clik here to view.
Ar pastebėjote, kad greta nutautinimo* ir kitų neabejotinų baidyklių, politkorekcijos ajatolos universitetuose ir darnios sklaidos nevyriausybinėse organizacijose rado naują baubą? Tai žodis “patyčios”.
Feisbukas ir kiti socialiniai ir asocialiniai tinklai pririnko tūkstančius katinėlių ir saulėlydžių skelbėjų, jautrių sielų ir nukvakusių pamokslautojų, kurie labai nustebo pamatę, kad jų idiotiški paveiksliukai, sentimentalūs demoty-caciniai plakačiukai, citatos iš ašaringų rašytojų, nuorodos į knygas į filmus tipo “Juokis. Džiaukis. Mylėk. Negalėk.” ir fotkytės iš baliukų (“mes čia biškį šviančiam!!!”) kažkaip gauna ne vien “awww” reakciją, bet iš jų yra ir šaipomasi. Apie tai išsamiai rašiau straipsnyje apie bomžas ir fyfas.
Šiandien skaitau lrytas.lt ir prašom: straipsnis gliaudo marozai.lt profilį ir kokias problema kelia tai, ką visi kaip susitarę vadina patyčiomis, žodžiu su griežtai neigiama konotacija ir dar su nelegalumo potekste.
Cituoju dėl šio perlo:
Kad toks kūrėjų sumanymas mažų mažiausiai nėra juokingas, pritarė ir Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis. Daugybę metų su patyčiomis kovojantis ir šio reiškinio priežastis suprasti bandantis psichologas tikina, kad patyčias dažnai bandoma pridengti juoku.
„Tie, kurie tyčiojasi, nuolat sako, kad juokauja. Tačiau tam, su kuriuo esą juokaujama, kažkodėl juokinga nebūna“, – sakė R. Povilaitis.
Pradėkim nuo to, kad Vaikų Linija daro gerą darbą. Bet čia kalba ne apie vaikus, ir nereikia painioti piršto su vienu daiktu.
Taip pat nereikia kaišioti pavyzdžių, kuriais nesąžiningai pagal užribio pavyzdžius demonizuoja visą žanrą.
„Radau net fotografiją, kurioje galimai užfiksuotas Dauno sindromu sergantis vaikas. Tai jau peržengia visas ribas“, – neabejojo pašnekovas.
Niekas lyg ir nesiginčytų, kad tokia nuotrauka peržengtų visas ribas. Šlykštaus komunistų pakaliko Vytauto Petkevičiaus (kuris dabar savo nuolatinėje buvimo vietoje redaguoja savaitinį leidinį “Raudonasis Pragaras”) mėšlinos knygiūkštės, kaip “Durnių laivas”, irgi peržengė visas ribas, bet niekam juk neatėjo į galvą reikalauti apynasrio visai leidybai ar naudoti šito kaip pavyzdžio, kad štai prašom ką reiškia ta jūsų spaudos laisvė.
Bet grįžkim prie pareiškimo, kad tam, iš kurio šaipomąsi, nėra juokinga.
O niekas ir nesako, kad jam turi būti juokinga. Marozo, budulio, gezo, kolūkio fyfos išpūtusios lūpas į anties snapą, gopniko ir durnos kiaunės, atsirėmusios į automobilį prie klubo, niekas ir neklausė, ar čia jiems juokinga, kai juos suvarto ir pašiepia. Jų sutikimo niekas neklausė ir klausti nesiruošia.
Jei jie ir jos įsižeidė – labai gerai. Reiškia, užgavo. Reiškia, pataikė. Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato teisės gyventi neišjuokiamam. Žeidžia suvarinėjimas? Mokykis neįsižeisti, esi suaugęs. Pasaulis nėra labai švelnus**.
Visam megztų sijonų ir surauktų kaktų chorui iš politiškai taisyklingų pakampių, kuris pradeda cypti: “galima juoktis ir neįžeidinėjant”, “ar negalima be keiksmų”, “neskanu”, “tą patį galima buvo pasakyti ir kitaip” yra mano vienas atsakymas: o čia ne jums rašo.
Čia ne jūsų pasaulis ir ne jūsų tvarka. Jūs gyvenkit savo apsimezgusiame tvartelyje ir geriau nekiškit nosies ten, kur jums nepriklauso, nes ir jums teks sudirbinėjimų, kurių jūs labai nemėgstate.
Humoras turi teisę šokiruoti, žeminti, gluminti ir sukelti pasipiktinimą, ir ta teisė nėra ribojama meno tarybų arba senelių ir tamstamokytojų susibūrimų. Žodžio laisvė, kaip jau buvo ne kartą sakyta, yra ir laisvė įžeisti. Visada bus tokių, kas norės net ir raudoną šviesoforo signalą paskelbti asmeniniu įžeidimu savo garbei ir orumui ir reikalauti kompensacijos, bet tai nereiškia, kad jie diktuoja toną***.
Jei jums nepatinka kažkieno humoras – jis ne jums. Jei jums nejuokinga – nesijuokite, niekas neturi prievolės jus juokinti.
Jūsų humoro jausmo nebuvimas, arba kitoks humoro jausmas, arba perdėtas jautrumas yra tik jūsų problema. Jums patiems bus geriau, jei tos problemos viešai nedemonstruosite. Bet, žinoma, dažniausiai tai nėra jūsų jėgoms.
— — —
* Citata, kurią rado internetuose Algis Ramanauskas: “…nuo Kalėdinės eglutės užžiebimo šventės Vilniuje, kur susirinko maždaug 30 000 vilniečių (o kiek dar visa tai matė per televiziją!!!) ir klausėsi nuostabių angliškų dainų bei spoksojo į raudonšvarkius kalėdų nykštukus, tarsi ką tik importuotus iš kokakolos fabriko. Įdomu, kiek organizatoriai išleido pinigų šiai masinio nutautinimo šventei, …” – grynuolis!
** Šitai pareiškiu atsakingai. Jeigu aš pradėčiau skųstis visais bajeriais apie mane, kuriais aš esu sudirbinėjamas, aš būčiau turėjęs jau seniai numirti. Aš tik ištrinu visus komentarus, kurie man nepatinka, ir FB užblokuoju visus išsigimėlius, su kuriais man nepakeliui, ir einu toliau valgyti burgerių.
*** Žinoma, tai taip pat nereiškia, kad humoro laisvė, kad žodžio laisvės dalis, nebus puolama, nebus bandoma nustatyti ribų ir jos nereikės ginti. Visoms laisvės laikas nuo laiko reikia gynybos ir pozicijos pareiškimo, tai normalaus proceso dalis.