Lietuvos Rytas / TV Antena 2013 08 10
—
Nesiraukykite ir negalvokite, kad pateiksiu jums beprasmes ir neatsakingas (taip – nes jas visi pamirš iki sezono pradžios) prognozes apie tai, ką matysime ekranuose nuo rudens. Šį kartą ne.
Geriau papasakosiu jums apie tai, ko nematysite spalvotuose ekranuose (kodėl juos ligi šiol dar kai kas vadina žydraisiais?) – o kas liks, tai jau bus rodoma.
Aš garantuoju, kad daug ko nematysite žinių laidose.
Kaip visada, nebus kitokių naujienų, nei tokios, kurias diktuoja valdžios žmonės arba liaudies pomėgis pramogoms. Žiūrovams reikia reginių. Ir dar valdančiųjų žmonių ekrane, dažnai ir išsamiai. Kad būtų ant ko dantį griežti.
Bus tokių temų, kuri derins abi savybes: taip, jūs atspėjote teisingai. Tai vienas plačiai žinomas politikas ir jo kova dėl nekeliavimo belangėn. Kadangi procesai tęsis ilgai, tai galima neklystant sakyti, kad lakstantys nuo teisingumo ir nuosprendžių veikėjai bus pakaitalas tikroms žinioms, net jei atsirastų bėglė tetutė. O kitokių žinių kaip ir nebus, na, nebent tie pranešimai iš užsienio zoologijos sodų apie pandą, kuri atsivedė lokiukų, ir triušį, kurį rusų dresuotojai išmokė degioti degtukus.
Kaip ir anksčiau nematėte, taip ir toliau nematysite bent kiek padoresnių žinių iš kitų šalių. Taip, ekrane bus kadrų iš užsienio apie protestus, karus ir stichines nelaimes: importuota vaizdo medžiaga, išverstas komentaras už kadro, bubenantis be ženklaus susidomėjimo ir su dar mažesniu išmanymu. Ne bėda: ši tarptautinių naujienų imitacija vis tiek skirta tiems, kas negalėtų prisiminti, prie kurios jūros yra Čekija. Ir tiems, kas vadina Pakistano gyventojus arabais.
Gerų užsienio žinių nebus, nes jų gamyba kainuoja itin brangiai, o ir tinkamo kalibro reporterių mes neturime. Vietoje jų užsiauginome jaunus (ir jaunystėje įstrigusius) amžinuosius žurnalistikos pameistrius, važinėjančius į visus tarptautinius renginius, viešinimo vajus ir keliones, populiariai vadinamas „chaliavomis“ – nesvarbu, kur, nesvarbu, apie ką, kad tik apmokėti bilietai ir duoda pavalgyti ir išgerti.
Neturėsime vakarinių pokalbių laidų, pagamintų brangiai ir su iškiliais svečiais, kuriuos kas nors žinotų už Lietuvos ribų. Ne tik todėl, kad tam nė viena televizija nerastų pinigų. Rastų, jei norėtų. Bet būtinybės nėra: puikiausiai tinka tai, ką matome dabar – neblogi vedėjai, geros studijos, puiki vaizdo kokybė, tačiau svečiai daugiausia tie patys, einantys iš vieno filmavimo į kitą ir kalbantys apie tas pačias temas. Alkoholizmas, lieknėjimas, baisus skurdas ir svaiginantis praturtėjimas, santuokos ir išsiskyrimai, kitaip tariant, viskas, kas tinka vaizduotei, niekaip neiššokančiai iš pirmosios pavaros.
Tikrai nebus informatyvaus pasakojimo apie verslą ir finansus. Niekas, kas sugeba uždirbti pinigus ir suprasti, iš kur atsiranda vertė ir turtas, nenori eiti kurti televizijos. Bankuose dirbantys Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda ir Odeta Bložienė moka gerai aiškinti apie tai, kad pinigai neauga ant medžių ir juo labiau ne greitųjų kreditų kioskuose, iš kur atsiranda gerai apmokami darbai ir kaip valdžia savo pinigų neturi, tik skirsto svetimus. Tačiau tokių žmonių – vos keli, ir jie vos spėja duoti interviu ir patys dalyvauti laidose, kur juos dažniausiai klausinėja apie verslą tie, kurių supratimas apie temą yra skystesnis, nei šaltibarščiai Palangos vasaros kavinėje.
Nebus kulinarinių laidų, kurios priblokštų naujomis sudėtinėmis dalimis ar kerėtų vaizduotę, nebus televizijos programų apie restoranus ir jau tikrai niekas nepasakos apie vynus. Na, apie vynus tai aišku – Lietuvoje kiekvienas alkoholio paminėjimas yra vaikščiojimas ant peilio ašmenų (šlovinti, girti ir kitaip mėgautis viešai neleidžia įstatymas). O išmanus, kitoks, netikėtas maistas, kaip ir restoranai yra įdomūs labai mažai visuomenės daliai, ir ji nežiūri televizoriaus. Visiems kitiems tereikia, geriausiu atveju, „slapto recepto“ šventiniam pyragui. Mišraines, ačiū Dievui, visi mokame pagaminti. Ir visiems vis tiek skaniausia yra pas mamą.
Ir, galiausiai, Lietuvoje nebuvo ir nebus televizijos vaikams: šalis, kurioje pedagogų misija dažnai yra barti, gailėti ir tramdyti, turi vos kelis žmones, kurie sugeba su pačiais jauniausiais kalbėti, kaip su sau lygiais. Nėra to blogo: vaikai auga misdami užsienio animacijos dieta (gerai, nors kalbų išmoksta), arba nebesėdi prie televizoriaus, o prilimpa prie kompiuterio, kuris kai kuriems iš jų padeda lavintis.
Nepykite, jei pasirodys, kad viskas čia labai neigiama. Naujame TV sezone daug ko neturime ir neturėsime, bet stebuklais tikėti reikia, nes ir televizijoje dirba daug žmonių, kurie nenuleidžia rankų, ir kuriems kartais pasiseka.