Ateikite į restoraną ir pabandykite paprašyti, kad jus pamaitintų už dyką, nes jūsų vakarienė nekomercinė
Garbės žodis, nenoriu, kad skambėtų nedraugiškai. Todėl iš anksto sakau: nieko asmeniško. Ir atsiprašau, jei šiek tiek skambės kaip pakartojimas, nes jau rašiau, kad už pavalgymą nedirbu (ten daugiau buvo skirta piaro agentūroms).
Per pastaruosius dvejus metus padariau begales nemokamų renginių. Skaičiau paskaitas, susitikinėjau su studentais ir šen, ir ten. Honoraro ten nėra, nes “renginys nekomercinis / pelno nesiekiantis / iš idėjos”.
Dabar šis dalykas oficialiai baigtas
Vieną sykį esu paaiškinęs: neturiu nieko prieš darbą iš idėjos. Tik mano idėja yra kitokia, negu jūsų.
Mano idėja yra tokia, kad už kiekvieną darbą turi būti mokama.
Kai yra darbas su jaunimu, tai dvigubai svarbu: jie turi įprasti patys mokėti kitiems už darbą, ir tikėtis, kad jiems bus mokama.
Antraip studentai išmoks labai neteisingą pamoką: kad gyvenime reikia stengtis “organizuoti minimaliomis sąnaudomis”, tai yra, kaulijant chaliavos. Tai blogiausia pamoka, kurią galima duoti jaunimui.
Nes tai juos paverčia amžinais backpacker’iais ir freeloader’iais, žmonėmis, kurie nenori uždirbti ir nusipirkti, bet svajoja viską gauti nemokamai. Bilietus, viešbučius, pietus, fotoaparatus.
Toks požiūris yra vėžinis sielos susirgimas ir palieka žmogų ne tik traumuotą visam gyvenimui: jį paverčia vertybiniu elgeta, sutrina jo savigarbą ir perkreipia jo sprendimų kompasą visam jo likusiam natūraliam gyvenimui.
Ir tokiu būdu visos Karjeros Dienos, Studijų Šventės ir kitokie supposedly empowerinantys ir motyvuojantys renginiai empowerina ir motyvuoja klaidingiems dalykams. Aš negaliu prisidėti prie šios destruktyvios veiklos.
Savanorystė? Labdara? Tik nereikia.
Išgirdę mano mandagų prašymą honoraro už dalyvavimą renginyje, blogiausia, ką galite padaryti, yra bandyti mane protinti apie savanorystę ir labdaringą veiklą. Ir vienu, ir kitu dalyku aš užsiimu noriai, bet jei jums reikia apie tai klausti, jūsų renginys nėra to dalis. Tai tiesiog chaliavos gaudymas, prisidengiant kitais žodžiais. Tai įžeidžia mane, kaip prašomąjį, ir jus, kaip prašytoją.
Nedarykite šito. Aš labai gerai pažįstu labdarą, ir jūs nesate tai.
Studentai, beje, nėra neįgalūs ar likimo nuskriausti, kad jiems kas nors ką nors būtų skolingas nemokamų prekių ar paslaugų. Kuo greičiau jie supras, kad jie turi už viską mokėti, kaip visi, tuo geriau jie bus pasiruošę gyvenimui realiame pasaulyje, o ne Borneo beždžionių nugarų kasymui už NGO pinigus ir keliones dviračiais po pasaulį, raising awareness apie kokias nors ligas arba potvynius Bangladeše. Visi šie dalykai gali būti labai gražūs, ir labai kilnūs, bet jie mažai susiję su realiu gyvenimu.
Ai, tiesa. Kuo mažiau jūsų CV bus tų nevyriausybinių organizacijų darbų ir gastrolių, tuo geriau jums seksis rasti darbą normaliame sektoriuje. Turėkite CV su penkiais NVO darbais įvairiose pasaulio vietose, ir privačiam sektoriui jūs esate as good as dead. Taip yra todėl, kad visose tose veiklos imitacijose prisirenkama įpročių, kurių paskui nuskalbti jau neįmanoma. Bet tai didelė ir ilga atskira šneka.
Kiti dalyvavo už dyką? Tai paprašykite jų vėl.
Dar viena didelė klaida yra bandyti man sakyti, kad tas ir anas žmogus yra už mane labiau žinomas, ir vis tiek jiems padėjo renginyje nemokamai. Su visa pagarba, tai yra jų reikalas, ir niekaip nepaveiks mano sprendimo.
Jums gi galėčiau patarti į tuos žmones kreiptis ir vėl, jei jums taip gerai su jais pasisekė.
Renginys nekomercinis? Tai gerai.
Tai, kad jūsų renginys nekomercinis, ir jūs neimate pinigų iš dalyvių, yra tik jūsų reikalas ir pasirinkimas. Restoranas jums neduos dykai valgyti tik todėl, kad jūs kažkur dirbate už dyką. Restoranas yra ten, kur yra, moka nuomą ir atlyginimus todėl, kad jis parduoda maistą už pinigus. Taip veikia ūkis: žmonės keičia prekes ir paslaugas į pinigus.
Įpraskite mylėti pinigus ir prekinius-piniginius santykius. Tai jums labai padės gyvenime. Jus galimai mokė pinigus niekinti ir apie juos kalbėti, kaip apie nepadorų dalyką. Tai labai blogas įprotis, nes pasaulis veikia kitaip.
“Tai ką, skaičiuoti viską pinigais?” Ne viską: yra meilė, yra šeima, yra vaikai, yra mažas tikrų draugų ratas. Šių dalykų niekas nepardavinėja (na, bent jau ne tokie žmonės, kurie skaito Protokolus). Bet visa kita turi kainą. Kuo anksčiau įprasite prie to, tuo jums bus geriau.
Apie jūsų renginį: jei jūs negalite sau leisti tokių dalyvių, kurie už dalyvavimą ima pinigus, jums teks apsieiti tais, kurie pinigų neima. Tai bus žmonės, kurie dirba nemokamai, nes tam turi savų priežasčių. Jei kas nors, už ką kiti moka pinigus, yra siūloma nemokamai, taip yra neatsitiktinai (nebūtinai tai ką nors blogo pasako apie nemokamai dirbantį arba apie jo darbo vaisius). Suprasti ir įvertinti, kodėl, yra jūsų darbas ir brendimo ir mokymosi dalis.
Kitais žodžiais tariant, nekomerciniam renginiui jums turbūt reikės nekomercinių dalyvių. Tai nieko blogo ir nieko nemalonaus. Tiesiog ne visi dalyviai yra tinkami visiems renginiams.
Dar kartą: nieko asmeniško. Čia tik suaugusio gyvenimo dalis.