Kai dirbau ir gyvenau Anglijoje*, savo darbovietėje (mano valymo kontora, kur buvau įdarbintas, vadinosi Barone Sanitation, ir jei jums tai nieko nesako, tai jūs per daug skaitote Feisbuko ir per mažai žiūrite televizoriaus) buvo toks bendradarbis, kuris taip pat buvo pasprukęs iš Lietuvos dėl žiauberės sotesnės duonos**, jo vardas buvo Sergiejus***, tai jis sakydavo: „Aš tau priminsiu tėvynę brangią, aš tau priminsiu tylias naktis“. Kai jis taip sakė, tai nereiškė, kad nori pasidalinti prisiminimais apie Lietuvą, kurią mes abu palikome dėl ekonominių, o jis – dar ir dėl teisėsaugos sukeltų priežasčių (dabar jam jau įsigaliojo senatis).
Pasakymas heraldino šiokį tokį trouble, kaip pasakytų atlikėja Taylor Swift****. Dažniausiai Sergiejus pykdavo ant supervaizorių, kurie buvo albanai ir gal dėl to tokie aršūs, labai daug iš mūsų reikalaudavo.
Visą šią istoriją papasakojau tik todėl, kad pakalbėtume dabartės apie prisiminimus apie Lietuvą, bet nebūtinai tik tiems, kurie iš šalies yra načiort išvykę, išvaryti kraugeriškos Kubiliaus klikos, kuri užsmaugė mokesčiais ir už pensininkų pinigus pastatė Barclays, kuriam dar ir primokėjo už atkatus.
Pajamiau albumą, pavadintą NUOSTABI ŠALIS – SPLENDID COUNTRY (jeigu dar nematėt, tai pamatysit for sure). Sakau, parašysiu, kai tik įjungs atgal feisbuką ir nustos vatnikai laužyti Protokolus.
Dabar vartau sunkią ir didelę knygą, kuri yra kaip geras slabas of granito, solidumas toks, kad ji ateina su savo nuosavu portfeliuku (o vat taip vat).
Ir portfeliukas dar yra ne viskas. Spauda yra afigienna (spausdinta Honkonge), kur kiekvienas puslapis šaukia, kad nenupiginta, ir dar toks kažkoks itin gudrus lakavimas, kuris sudaro perregimą atstumą tarp lako paviršiaus ir popieriaus paviršiaus, ir išeina toks subtilus beveik 3D efektas – reikia pamatyti, kad suprastumėt. Visiškai cool. Žinote, kai susidaro ypatingas blizgesys, užpylus ant spausdintos plastmasės vaizdo plonytį sluoksnį vandens? Tai čia va taip.
Knyga ateina su savo čemodančiku
Jūs tikriausiai klausite manęs iš karto – o kiek fotoalbomų***** apie Lietuvą gali toleruoti skaitytojas? Ar nuo to laiko, kaip atsirado spalvota spauda ir fotografija, kur spalvų suvedimas nebuvo plius minus du milimetrai, mes visi dar neprisižiūrėjom Trakų pilies ir Vilniaus Senamiesčio ir Nidos kopų and what not? Pagaliau, juk visi žino, kad tos knygos yra skirtos dovanojimui (na ir kas, viskio po 400 Lt už butelį irgi sau niekas neperka, nebent aš).
Aš tą knygą paėmiau į rankas kaip dovanos produktą, o pradėjau vartyti ir supratau, kas man slaptu patinka Lietuvoje ir pradėjau mintyse žymėtis, kur reikės nuvaryti (jūs būsite šokiruoti, bet prie nuotraukų yra sudėti GPS skaičiukai, taip kad sumetat į navigaciją arba į iPhone – nes Androidai tokios funkcijos neturi – ir važiuojate, kur jums patiko+).
Šiame dvare dar kol kas nebus organizuojamos vestuvės
Pavyzdžiui, pažiūrėkite į šitą pusiau sugriuvusį dvarą (jis ir sugrius labai netrukus, jei stogo niekas neparūpins). Tokių Lietuvoje daugybė. Į tokius įdomiau važiuoti, negu į tuos, kurie nevykėlių restauruoti ir pritaikyti beskonėms vestuvėms, kur susirenka prakutusių gopnikų giminės ir visi galvoja, kad taip pas mus Kaune namie pasikabinus tokius sietynus.
Knygoje beveik nerasite, ko paprastai lauktumėt tokioje knygoje (minėtų turistinių staples, nors yra Kryžių kalnas iš kitokio kampo, kas sukelia minčių apie tai, koks jis vis dėlto nedidelis, na ir Ventės ragas ir kitokios vietos, kurios yra all nice and good) – daugiau yra erdvės ir pažįstamų dalykų, kurie čia matomi kitu kampu. Pvz., pažiūrėkit į garažų kooperatyvą (klausimas: kur yra branduoliniai ginklai, kai jie labiausiai reikalingi? Griaut šitą šlykštybę, nors ne, palaukit pirma kol aš dar pafotografuosiu).
Sunku patikėti, bet šitos baidyklės dar stovi (o nuotraukoje tai atrodo kaip kokia Icelandija ar Reykyavickas and stuff), juo labiau, kad savo Opel Asconų niekas ten nebelaiko – ten tik seni skudurai, rakandai and shit.
Lietuvoje, visgi, yra labai, beprotiškai daug erdvės. Laukai, miškai, ir rūkai – labai, labai daug rūko (ta prasme, rūkas kaip fog ir mist, ne kaip rūko kontrabandinės cigaretės, kurias rūko bedarbiai ir dirbantieji, kurie pakankamai nesimokė mokykloje).
Erdvė yra visur šioje knygoje (žmonių beveik nesimato), ir dabar būkite šokiruoti, sužinoję, kad Lietuva, kurią jūs laikote prigrūsta šalimi, pusė kurios vakarais sėdi Geležinio Vilko gatvėje ir ant Šeškinės kalno savo baisiose purvino sniego spalvos lizinginėse Tojotose, iš tikrųjų yra šalis, kurioje yra daugiausia erdvės kiekvienam gyventojui.
Man patinka važinėti kaimo keliais, kur tuščia ir keisti pavadinimai nuorodose (o pastebėjot, kad netoli Vilniaus kažkokie slaviški pavadinimai – Bagaslaviškis, what is the deal with that? Buvo išparduoti visi lietuviški vardai, huh? Taip pat ir prie Kauno yra Aleksandruvka – tarp Grabučiškių ir Pravieniškių, tai kas čia per vatnikų pavadinimas; gal čia Kaliningrado sritis?++)
Gaistras reto grožio, kaip koks poetiškas reginys.
Kai aplinkui tiek oro, kaip Velasques‘o drobėse+++, tai net gaistras gerai atrodo, kaip matome above.
Ar knyga bus tinkama dovana, kuri impressins jūsų dovanos gavėją? Of course. Man buvo: aš ja naudosiuos kaip vadovu – versiu at random ir žiūrėsiu, kur nuvažiuoti kitą kartą. Tai ačiū tuo tarpu.
—
NUOSTABI ŠALIS, albumas. Pirkti rinktiniuose knygynuose ir www.nuostabisalis.lt
—
* Toks laikas buvo, ir aš nesigėdinu to prisiminti.
** Kaip ir aš.
*** Tikrasis vardas redakcijai žinomas – pakeičiau ne dėl to, kad jis manęs būtų prašęs paslėpti jo tapatybę, bet žinant jo būdą, tiesiog taip ramiau.
**** Taylor Swift bus naujame Auksinio Balso sezone, tik sakė su sąlyga, jei komisijoje nebus Kelmickaitės.
***** Aš irgi pastebėjau, kad kažkas ne taip su spelingu, bet negaliu pasakyti kas.
+ Su GPS koordinatėmis tai yra toks dalykas: Amerikoje buvo fotografas Ansel Adams, kuris buvo visos gamtos fotografijos tėvas, visur Yellowstone padaręs visų laikų geriausias nuotraukas. Tai va, yra tokių beždžioniukų, kurie nusiperka fotografijos ekskursijas ir varinėja nurodytom dienom ir valandom po tas pačias vietas, kurios jiems koordinatėmis sužymėtos, ir bando savo per brangiomis kameromis pasnappinti tuos pačius siužetus, kaip ir meistras, ir aišku, jiems nieko neišeina. Juos reikia surišus mėtyti nuo krioklio galva žemyn, kaip sakė George Carlin.
++ Ir prašau, prašau, uždrauskit kas nors tą kaimo pavadinimą „Šveicarija“ – jis pagimdė tiek debiliškų juokų, kad jau gal gana? Čia kaip automobilis Subaru: „tai gal būna ir be baro“ – ahahahaha, kaip faking juokinga.
+++ Google it.