Nekalbėk apie “naktinį mokesčių perversmą”. Štai kodėl.

Jei šviečia šviesos naktimis languos,
Tu būki budrus, Lietuvos pilieti:
Gal ten sprendžia ką nors tuos namuos
Ar tik neteks tau, brol, kentėti?

Portalas 15min.lt išspausdino istoriją apie šoferį, kuris ne laiku, ne vietoje ir neblaivus pasisklaidė per budulių ir marozų riaušes prie Seimo ir užlėkė ant nejuokingos 300 000 Lt baudos. Istorija yra čia, ir ji banali ir daug kartų matyta: kaip ir visada, skaudžiausiai gyvenimas muša žąsinams, kurie ne prie ko, o atėjo tik pažiopsoti. Taip būdavo visais laikais, ir jau mokykloje karščiausia pirtis būna užkuriama ne tam, kas organizavo mėtyti sniego gniūžtes į praeivius, o tam, kas metė gniūžtę tada, kai į kiemą išėjo dirikas. Tas metęs dažniausiai būna geriukas su akiniais, kuris tik dėl kompanijos išėjo ir tą gniūžtę metė. Jis niekada šiaip gniūžčių nemėtydavo.

Ta proga sveika prisiminti istoriją iš mokyklos laikų: mūsų anglų kalbos kabinetas išėjo langais į dabartinę Domininkonų (tada – Garelio) gatvę. Anuomet buvo mada šaudyti gumytėmis iš sukarpyto rudo elastinio binto – užtempi ant tušinuko smaigalio, ir jos paleistos kala į priekį. Ypač retos ir veiksmingos buvo gumytės, supjaustytos iš storesnės gumos (dažniausiai – iš kamuolio kameros), oranžinės “apelsinkės”: tas ištempti buvo sunkiau, negu mane prikalbėti vykti į kokį nors vakarėlį*, bet jau užtat kai kala, tai su triguba jėga, kaip masinio naikinimo ginklas.

Mano klasiokas, kuris paskui buvo Seimo narys**, ir šiaip ne labiausiai išdykęs vaikas iš visų, įsitraukė į šaudymą vėliau, ir šovė pro atidarytą langą (mokytoja buvo trumpam išėjusi iš klasės). Gumytė nulėkė į praeinantį diedą su akiniais, trenkėsi jam į vidinę akinių stiklo dalį, atšoko ir įstrigo tarp akies voko ir akinių linzės paviršiaus, kas sukėlė jo nemenką sumišimą. Atėjęs į mokyklą, jis nesunkiai rado mūsų klasę pirmame aukšte (antroji einant link Šv. Jonų bažnyčios, skaičiuojant nuo spaudos kiosko) ir mano klasiokui baigėsi nemalonumais. O šaudėme tai visi.

Tai štai, o pasakojimas yra apie tai, kad straipsnis sako: “2009 metais prie Seimo vykęs protesto mitingas prieš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės naktinį mokesčių perversmą netikėtai virto beveik riaušėmis.”

Dabar sustojam ir pagalvojam: kodėl 2009 m. mokesčių pakeitimas vadinamas “perversmu”, ir dar naktiniu?

Andriaus Kubiliaus vyriausybės, demokratiniu būdu paskirtos, buvo padidinti mokesčiai – tai yra vyriausybės kompetencijoje. Nepatiko? O ir neturėjo patikti. Man irgi nepatiko mokėti daugiau***. Mokesčiai nėra Oskaro Koršunovo teatras, kad patiktų. Perversmas yra neteisingas naudojamas terminas.

Nuo neteisingai naudojamų terminų prasideda melagingas galvojimas. Kai žmogus oro uoste imigracijos pareigūną vadina muitininku, tai nėra nusikaltimas, tai tik nesusivokimo aplinkoje išraiška. Būtent dėl tolesnio nesusivokimo aplinkoje tas pats žmogus vėliau sutinka eiti iškrovinėti Dartforde (rytų Anglija) kontrabandinių cigarečių iš Lietuvos, kur jį ir kitus panašius nesusivokėlius pariša Jos Didenybės Mokesčių ir Akcizų pareigūnai, ir jau tada pasidaro viskas labai rimta. O prasideda nuo nedidelio nesusivokimo.

Lygiai taip pat pavojingos kvailybės – arba bent jau intelektinio tingumo – požymis yra vadinti reformą “naktine”. Koks yra skirtumas, kada ji priimta? Seimo ir Vyriausybės nariai yra laisvi pasirinkti jiems tinkamą balsavimo laiką, ir jeigu reikia sėdėti per naktį ir balsuoti, tebūnie. Aš esu daugelį savo geriausių darbų padaręs vėlai vakare. Koks skirtumas?

Naktinis yra akcentuojamas tik todėl, kad prie reformos būtų pridėta neigiama konotacija, lyg ir užsimenant, koks kvailas, neišsimiegojęs, neišnešiotas tas sprendimas buvo.

Tai idiotiška ir beviltiška: prisiminkim nors ir tai, kad 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas buvo priimtas 22 val. 44 min. Irgi lyg ir ne darbo valandomis. Kas nors jį vadina naktiniu? Jums tik atrodo, kad ne. Jei gerai prisiminsite, SSSR prezidentas Michailas Gorbačiovas tais laikais irgi argumentavo sakydamas, kad susirinko ir paskubomis nubalsavo. Todėl, kai vadinate Andriaus Kubiliaus mokesčius “naktiniais”, mokotės iš geriausiųjų.

Kol nepamiršau, ir kad neliktų abejonių, panašūs komplimentai galioja ir tiems, kas vadina Andrių Kubilių fiziku arba laborantu, nes tai, šių žmonių supratimu, viską pasako apie jo sugebėjimus vadovauti vyriausybei****. Be jokios abejonės, ministrų tarybos pirmininku gali būti tik kažkas, įgijęs atatinkamą kvalifikaciją, kuri suteikiama pirmininkų kvalifikacijos kėlimo kursuose Visasąjunginiame Ninos Ivanovos vardo Ministrų Pirmininkų Kvalifikacijos Kėlimo Kursuose Leningrade. Visi kiti netinka. Aš jau pavargau priminti tai, kad Britanijos premjeras John Major apskritai neturėjo aukštojo išsilavinimo diplomo (kaip ir aš), o Margaret Thatcher buvo chemikė. “Chemikė iš profesijos, tegu sau pilsto druskos rūgštį ir kalio cianidą, ką ji išmano apie valstybę?” sakytų bet kuris iš mūsų urodų.

Beje, tai, kad Ingrida Šimonytė yra profesionali finansininkė, visiškai neįtikina tautinių idiotų šutvės – na kaipgi, tada galima aiškinti, kad ji “buhalterė” arba dar ką nors panašaus*****.

Kai kas nors prikiša vyriausybei sprendimų priėmimo paros laiką, tai lygiai taip pat protinga, kaip pabrėžti, kad prezidentė arba finansų ministrė nėra ištekėjusios ir neturi vaikų, o Vytautas Landsbergis – “muzikantas”. Tai yra labai kvailų, labai bejėgių ir labai atrodančių žmonių teritorija. Juos vadina piktais runkeliais. Nepamirškite apie tai, kai kitą kartą prasižiosite.

—

* Aš labai nemėgstu pokylių, susibūrimų, didelių kompanijų, “paplepėjimų prie vyno taurės” ir panašaus laiko leidimo.

** Nesakysiu kas.

*** Taip, jau tada mokėjau mokesčius ir Lietuvoje, nes turėjau pajamų.

**** Tas pats yra pasakytina ir apie Viktoro Uspaskicho vadinimą svarščiku – jis turi daugybę trūkumų (ypač tai, kokius debilus kviečiasi į savo gimimo dieną), not least tai, kad yra apipintas žulikavimo, blogo skonio ir liaudies švenčių šūdais baisiau, negu Silvio Berlusconi – nepilnamečių apatiniais drabužiais, bet tai, kad jis turi suvirintojo kvalifikaciją, nėra joks trūkumas. Aš pats esu žalioje jaunystėje trumpai dirbęs batsiuviu, ir jeigu kas nors nori tai pridėti prie mano neigiamų savybių, tai labai prašom. Būkite mano svečiais, idiotai.

***** Pusiau bedarbiai prieglušiai, tik retkarčiais išsivaduojantys iš pilnaties, zapojaus ir kitų demonų, kremtančių jų juodas ir kinivarpų išgraužtas komjaunuoliškas dūšias, panašiai mėgsta iš savo susmirdusios bejėgystės varyti ant manęs, kad aš “ne žurnalistas”, nes nesu gyvenime parašęs “nė vieno žurnalistinio teksto” (žinoma, kad esu, galimai ir daugiau už juos pačius – bet koks jiems skirtumas, urodams). Jiems antrina spuoguoti interneto klipatos, kurie rašo, kad aš BBC “valiau tualetus”, “nešiojau skrajutes” ir “viriau kavą”. Kas jiems belieka? Todėl tęskite, mes jūsų klausome.