Šitie žmonės jums paaiškins, ką galima daryti ir ko negalima daryti
Miesto Kronikos – Coffee Inn
Žinote tą posakį, kad palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais? Tai čia ne apie juos.
Čia bus apie žmones, kurie atrodo kaip taikdariai, nes jų kalbos yra gana panašios. Apie ką kalbu? Apie tuos (ir dažnai – apie tas), kas visus visą laiką tildo.
Jūs galite pasakyti ir pastebėti ir parašyti bet ką, ir visada atsiras kas nors, kas jums praneš, kad apie tai kalbėti neapsimoka, nereikia, ir kvaila, ir yra kelios priežastys, kodėl.
„TAI VISIEMS ŽINOMA“. Taip, šitie žmonės jums visada praneš, kad jūs be reikalo kalbate, nes čia jokios naujienos nepasakėte. Jie nori jums pranešti, kad jūsų pasisakymas yra menkavertis, o jūs – informacinis impotentas, nes siūlote kažką, kas visiems žinoma. Tačiau tai nėra kalba apie informaciją. Tai yra kalba apie jus – tie sliekai nori pasikelti savo savivertę nuo minus devynių tūkstančių iki maždaug -8956, šiek tiek suniekinę jus. Jiems taip atrodo, kad čia jus suniekino.
„AR APSIMOKA BURNĄ AUŠINTI DĖL ŠITO?“. Jie jums nurodo, kad jūs kalbate nesąmones, apie kurias nereikia kalbėti, bet tai dar ne viskas. Jie jums praneša, kad jūsų protinės galios yra tokios menkos, kad jūs pats nežinote, kaip jums verta panaudoti jūsų pačių kalbos padargus. Dar yra paniekinamas, patronizuojantis variantas: „Na, ir palengvėjo tau, kai taip pasakei?“ – suprask, pašnekovas ne tik girdėjo, ką jūs norėjote pasakyti, bet ir už jus geriau žino, kodėl jūs taip kalbate, ko siekiate ir kokie kompleksai jus kankina. Jūs esate jiems, kaip atvira knyga.
Tokie žmonės dar dažnai į jūsų kalbėjimus ir rašymus jums praneš, kad jūs turbūt esate labai nuskriaustas ar nelaimingas. Jie tai mato iš jūsų žodžių. Dar yra tie stebuklai, kurie man praneša, kad aš savo talentą netinkamai panaudoju. Yra keista, kad jie, neturėdami talento, sugeba duoti metodinius nurodymus tiems, kas jį turi.
„KODĖL NEKALBI APIE…“ – čia grynuoliai. Jie, vietoje jūsų aptariamos temos, pateikia jums alternatyvinę, ir jums siūloma pasiaiškinti dėl savo pasirinkimo. Tai tas pats, kas prašyti pasiaiškinti žmogų, kuris valgo obuolį: „o tai varškės nemėgsti?“. Aš net neturiu nuomonės apie varškę. Aš net nepagalvojau apie ją. Aš norėjau obuolio, idiote. Čia tie patys žmonės, kurie, pranešus jiems apie savo atostogų planus, visada paklausia, kodėl jūs nevažiuojate į kokią nors kitą šalį (absoliučiai nesvarbu, kokią – svarbiausia, kad būtų atvirkščiai).
„TAI ČIA TAIP VISADA BUVO IR BUS“. Tai subtilesnė atmaina, nei „tai visiems žinoma“. Jie nesako tiesiai, kad jūs tik ką pasakėte seną naujieną („anokia čia naujiena“). Ne. Jie jums tik ką pranešė, atsainiai ir suprantamai, kad jei jūs aptariamoje srityje būtumėte gerai informuotas, arba ekspertas (kaip jie), tai nenusišnekėtumėte, kaip visiškas neišmanėlis, pranešdamas kažką, kas normaliems žmonėms (t.y., bent jau minimaliai išmanantiems, koks jūs tikrai nesate) yra savaime suprantame ir neverta aptarimo. Jie moka taip paniekinamai prunkštelėti. Su jais labai greitai praeina noras kalbėti. Jie tai žino, ir todėl nepasiduoda, bet, kaip kačiukui, pasiūlo ant siūlo valkiojamą kaspinėlį. Kai kas patiki.
„O KAIP JUMS ATRODO?“ – dar labiau piktybinis variantas. Jie pradeda nuo to, kad pavaizduoja jautrumą ir netgi susimuliuoja šiek tiek dėmėsio jūsų nuomonei. Jie paklausia, kaip štai šis klausimas atrodo jums. Naivesni patiki ir komiškai pasitikėdami išdėsto savo požiūrį. Tada seka pasirodymo razina: jūsų nuomonės tik ką klausęs asmuo griebia įgudusia ranka šlapią skudurą ir gerai išlavintais judesiais pliauško jums per veidą, ir kuo nuoširdžiau atsakėte, tuo smarkiau gausite, nes jūs naivus kvailelis, ir tik ką patikėjote sena apgavyste. Jums negailestingai ir su pasimėgavimu išaiškina, kodėl jūsų nuomonė yra visiška nesąmonė, ir išdėsto, koks jūs esate naivus ir kvailas, kad tokią turite. Čia panašiai kaip naujoką kalėjimo kieme apgauna, draugiškai pasiūlę kepuraitę su gaidžio skiautere („čia kad tavęs neperpūstų, tiesiog tau trumpai plaukus nuskuto, tu juk nepratęs“). Naivuoliai užsimaukšlina kepuraitę, ir toliau turi daug, daug mėnesių gailėtis savo sprendimo.
„IR?“, „TAI?“ – čia jau tikras hardkoras. Šitie yra kupini tokios paniekos jums, kaip kalbėtojui ir pašnekovui, kad net negali užduoti klausimo. Jie yra padėties imperatoriai, ir numeta jums tik vieną skiemenį, signalizuojantį, kad jums suteiktos kelios minutės pasiaiškinti dėl savo anksčiau pasakytos kvailybės, kad pasiaiškinimas būtų dar žiauriau sudirbtas ir ketvirčiuotas.