Turiu deklaruoti savo jei ne interesą, tai sąsają.

Dabar Vilniuje platinamas 108-asis šio leidinio numeris, kur In Your Pocket gidai prasidėjo. Jis publikuojamas jau du dešimtmečius, ir aš buvau prisidėjęs prie jo labai anksti: nuo antrojo numerio.

Tuomet, kaip lengva suprasti, aš buvau labai jaunas ir pati leidyba buvo labai primityvi: buvau redaktoriaus pavaduotojas ir gamybos vadovas, važinėdavau į Minską, į spalvotą spaustuvę, kuri tuo metu buvo geriausia, kas buvo pasiekiama, tačiau paskui mes perkėlėm gamybą į Suomiją, ir tai buvo fantastika. Pirmasis Klaipėda In Your Pocket jau buvo spausdintas Helsinkyje, Miktor spaustuvėje (aš išrinkau, atsimenu), ir didelę dalį to vadovo rašiau aš, bandydamas restoranus ir viešbučius asmeniškai.

Dar ten buvo prieštaringas žemėlapis (gamino pagal užsakymąBriedis - tais laikais kiečiausi Lietuvos kartografai), kur prie lietuviškų Mažosios Lietuvos miestelių pavadinimų nurodėm mažesnėm raidėm vokiškus, tai skambino, regis, iš URM ir barėsi, bet mūsų advokatas su jais pasikalbėjo, ir viskas vėl buvo gerai.

Galėčiau dar daug pasakoti, bet pasakysiu tik, kad ten dar buvo mano mažo nuotrauka, fotkinta mano mamos, ir kurią mes reprodiusavom iš ORWO skaidrės. Geras, ne?

Bet gana prisiminimų, čia ne apie tai. Aš skaitau dabartinį Vilnius In Your Pocket (nes man reikia pasižiūrėti, ką gauna užsieniečiai, kurie nepasižiūri TripAdvisor, kuris yra geriausias angliškas resursas apie restoranus, kaip geriausias lietuviškas resursas yra Laukinės Žąsys).

Ir ką aš matau? Šiame lietuviškame leidinyje anglų kalba, vietoj restoranų aprašymų, kurie mano laikais (taip, aš skambu kaip senelis) buvo nors trumpi, bet apie esmę, prieštaringi, kartais juokingi, kartais siutinantys, čia šiandien beveik išimtinai aptakios frazės, kurios nieko nereiškia.

Viskas iš eilės “magnificent”, “highly recommended”, “ideal choice” (o taip, kaip aš mėgstu lietuviškų nevykėlių marketingistų frazę “idealus pasirinkimas kiekvienai progai”, čia lygiai kaip vynas,idealiai tinkantis prie kiekvieno patiekalo), “hard to beat” arba tiesiog “unbeatable”, aišku “impressive”.

Kai jau atneš kibirėlį dėl skrandžio spazmų, galėsite dar kartą paskaityti apie tai, kad “paslaugūs darbuotojai jums visada patars, ką pasirinkti”, ir, žinoma, “didelis vynų sąrašas ir daugybė klasikinių desertų viską užbaigia tobulai”.

Labai vidutiniškos vietos aprašomos, kad ir kaip būtų keista, lygiai tomis pačiomis frazėmis, kuriomis Laukinėse Žąsyse giriasi jų pasipiktinę savininkai, negavę aukščiausio įvertinimo: viena madam man buvo rašiusi, kad jos restorano vertinimui aš dar nesu pasirengęs (vertimas: restoranas puikus, klientai blogi), pastebėjo, kad aš tyčia užsakiau tokį patiekalą iš meniu, kad būtų lengviau suvaryti, ir galiausiai pastebėjo, kad reikėjo parašyti ir apie vynų derinimą, nes matote prie jų toskanietiško maisto (if you say so) labai gerai dera vynai “tiesiai iš Toskanos”. Man savotiškai įdomu, kur būna vynai ne tiesiai, bet kreivai iš Toskanos, bet tiek to: žavu, kad Vilnius In Your Pocket šis bulšitas pakartotas restorano aprašyme.

Jei nežinojote, net ir eilinės tinklinės picerijos Vilniuje yra viena už kitą fainesnės: jos tiesiog gi siūlo ” klasikines ir egzotines picas ir kitus tarptautinius patiekalus”, ir, žinoma, “labai patrauklias kainas bet kurią savaitės dieną; sekite jų pasiūlymus, kurių dėka Vilniuje kartais galima valgyti beveik nemokamai”.

Aš nežinojau. Pagaliau atsirado kažkas, kam patinka picerijų meniu su visais cepelinais, Kijevo kotletais, maltiniais, kukuliais, sriubom, egzotiniais kokteiliukais ir absoliučiai viskuo, ką tik galima padėti ant lėkštės; kam patinka rusiško maisto restoranai, kuriuose kažkodėl yra ir picos, ir lietuviško maisto restoranai, kuriuose yra ne tik picos, bet ir rusiškas maistas, ir visa tai gražiuose laminuotuose meniu. Pagaliau kažkas tuo džiaugiasi.

Nes tikrai Vilnius In Your Pocket yra pirmieji, kas apie tai pasako vien gerus žodžius.

Aišku, gal ir gerai, kad užsieniečiai gauna bent jau rašytine forma pačią geriausią informaciją (geriausią ne ta prasme, kad teisingiausia – geriausia ta prasme, kad labai patiks restoranų savininkams) apie mūsų miestą ir jo obščepytą, net jei ta informacija rašyta taip, lyg pusės užeigų niekas iš redakcijos apskritai nelankė, o jei ir lankė, tai prieš penkerius metus.

Galima numanyti, kad į miestą buvo atvažiavęs daktaras, darantis greitas ir neskausmingas lobotomijos operacijas, ir daugelis redakcijos autorių susigundė ta galimybe. Dabar jie mato pasaulį naujom spalvom, o dažnai mato vien spalvas.

Perspausdinta iš portalo Laukinės Žąsys