Nuotraukoje: lėktuvo interjero elementas oro bendrovės SAT Airlines skrydyje iš Južno Sachalinsko (UUT) į Sapporo Chitose (CTS). Su Ryanair ši nuotrauka nėra susijusi, bet autorius naudojasi proga prisiminti egzotinius susidūrimus su ekstremalia aviacija.
IR VĖL RYANAIR IŠ MŪSŲ TYČIOJASI, sakome mes. Tiksliau, jie tyčiojasi, reikalaudami vis labiau išskirtinių sąlygų, žadėdami nukarpyti skrydžius (kaip visada – iš Kauno, nes ten matomai yra pažįstama klientūra, kuri visuomet reaguoja jautriai ir neracionaliai, tai lengviau pasiduoda spaudimui). Apie tai rašo laikraštis.
Ministras nelabai politiškai korektiškai pasako, kad čia mes ne “zulusų karalystė”, ir spaudimui nepasiduosime, tačiau jo žodžiai nueina į niekur, nes provincijoje tų skrydžių labai, labai nori, ir netgi svarsto, kaip čia sukrapščius pinigų, kad runkelių vežėja galėtų toliau skraidinti kuo daugiau runkelių ir varguoliu neva pigiau, kartu nemokėdama oro uostui ir dar mes jiems primokėtume “už reklamą Ryanair tinklalapyje” (kadangi subsidijas mokėti kaip ir nesmagu, tai suktasnukio airio kromelis pardavinėja lochams “reklamą”, tipo, paslaugą).
Apie Ryanair, šlykščią oro bendrovę, esu rašęs:
Tai labai nemaloni, atstumianti oro bendrovė, nesiūlanti keleiviui nieko, išskyrus mažą (kai kada) bilieto kainą. Jie to neslepia, kaip ir savo patologinės, iškrypėliškos paniekos keleiviui. Jie sėkmingai pasidaro labai daug pinigų iš didelio keleivių-krachaborų segmento, kurie sutiktų būti net ir pridaužomi į snukius, jei už tai gautų penkių litų nuolaidą.
Mano nuomonė, žinoma, nėra privaloma. Tie, kas bliauna, kad juos nemylinti Lietuva išgrūdo į užsienį, beigi nevykėliai, krachaborai, lūzeriai ir šiaip asmenys, kurie nesugeba ar tingi užsidirbti, o išgali tik ieškoti piguvos ir chaliavos, vertina Ryanair kaip gelbėtojus ir tikrus draugus, ir visada atsiras politikų, kurie jiems pataikaus. Nes nuskriaustas ir pašalpinis segmentas noriai eina balsuoti per rinkimus.
Be to, labai populiari yra pasaka apie tai, kaip pigių skrydžių bendrovės pakelia turizmą. Kaip jau aptarta, š*dą jie pakelia, o ne turizmą, ir dažnai beveik tiesiogine prasme, nes šitais sparnuotais mikriukais suskrenda ta pati piguvinė blusynė, socialistinės Europos chaliavščikai beveik tuščiom kišenėm su savo cargo pants, čegevaros maikėm ir dredais, išleidžiantys per parą mūsų gintariniame krašte po 50 litų at best, bet masyviai pridergiantys, prišlapinantys ir užimantys vietą.
Ryanair yra patyrę, gerai savo verslo modelį pastatę, naglo veido ir zero skrupulų verslininkai, pasirinkę ubagus, silpnavalius politikus ir nemokančius skaičiuoti trumparegius kaip savo tikslinę auditoriją, ir normaliai iš to gyvenantys teisėto biznio pakraščiuose (kartais užmina ant ribos, pasitampo po teismus, kartais laimi, kartais užsibauduoja – cost of doing business), su visa stoties dušmano-taksisto etika ir manieromis. Kaip ir smirdantys kebabai prie turgaus, greitieji kreditai bei automobilių ratus blokuojanti privataus parkavimo šušera, jie nėra šviesiausias verslo segmentas, bet jie tokie bus, kol bus paklausa.
Ir piktintis, kad jie į mus žiūri, kaip į trečio pasaulio šalį, visiškai nereikia. Kauniečiai, jei kada nors norėsit sužinoti, kelinto pasaulio jūs šalis, pasižiūrėkit į savo gatvių asfaltą, ir tada skaičiuokit iki trijų, arba gal net iki pusketvirto.
Beje, toje pačioje Garliavoje, ant kurios taip visi varo (jau už Kauno ribų) gatvės žymiai geriau sutvarkytos. Kelias nuo Garliavos per Mastaičius į Pažėrus, kur yra mano mamos gimtinė ir šeimos kapinės, išvis be duobelės, visi 7 kilometrai or so. Bet čia aš nukrypau nuo temos.
Ryanairas prašys skraidyti nemokamai, primokėti už skraidymą, o paskui dar pageidaus, kad Lietuva sumokėtų jiems už lėktuvų nuomą ir tualetų valymą, nes kol į jų prašymus bus rimtai reaguojama, ir dar su tokiu pagarbiu drebuliu, tol visa tai ir tęsis. Ir čia nėra jokio pasityčiojimo. Čia tik verslas.
Ta pačia proga norėtųsi prisiminti seną anekdotą, kaip tarybinė televizija, pavydžiai apžiūrinėjusi laisvojo pasaulio žydruosiuose ekranuose rodomus gliancinio gyvenimo siužetus, nusprendė sukurti pirmąją tarybinę reklamą.
Kaimo vietovė. Tylus upelis, lieptas. Ant jo parklaupusi kolūkietė skalbia žlugtą.
Stambus planas: ūsuotas, nesiskutęs, besišypsantis traktorininko veidas, su papirosu dantyse. Dantys išpuvę, geltoni.
Bendras planas: traktorininkas prieina lieptu prie skalbėjos ir, jai nespėjus pasipriešinti, pamyli ją iš nugaros pusės.
Toliau skalbėjos bejėgiškumu iš eilės pasinaudoja būtinosios tarnybos kareivis, kostiumuotas kolūkio pirmininkas ir pagaliau suodinas angliakasys.
Ekrane titrai: “DULKINO IR DULKINS, KOL NEĮSIGYSITE SKALBIMO MAŠINOS VIATKA-AVTOMAT”.