Nutukėli Audriau, pamišėlio akimis, betkoks kategoriškumas tokiomis temomis parodo asmens kvailybę. Niekas neturi ir neturėtų turėti imuniteto nuo kritikos, nei tai rusynas, nei JAV, nei iranas, anei Izraelis… protingas žmogus analizuoja ir vertina, visada atviras argumentams, o isterikai kiaulės Audriai abiejuose frontuose kursto neapykantą, grūdą vienpusę nuomonę ir atseit taip kelia savo reitingus… nu dabar žinosiu, kad yra ne vienas Lietuvoj isterinis paršas kaip Užkalnis…turbūt draugeliai
Kai kada skaitytojai dirba už mus. Kolega Audrius Bačiulis paraše žurnale Veidas puikų straipsnį Menant Bostoną: kas yra Amerika Lietuvai ir kodėl kai kas jos nemėgsta?
Aukščiau minėtas komentaras pasirodė prie šio straipsnio, ir spinduliavo meile Audriui Bačiuliui. Ką dar gali sakyti tipiški sovietikai lietuviai, kai perskaito tokius teiginius, kaip pateiktus žemiau?
Amerika po Antrojo pasaulinio karo tapo ne tik prieglobsčiu šimtams tūkstančių Lietuvos pabėgėlių, bet ir Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo garantu. Kad tai Amerika pusę šimtmečio okupuotai Lietuvai teikė viltį, jog nepriklausomybė bus atkurta. Kad šiandien Lietuvos saugumą užtikrinanti NATO be Amerikos išnyktų. Ir kad lietuviui nemylėti Amerikos, lygu nemylėti Lietuvos.
JAV nemėgsta gūdi, menkai išsilavinusi, gabumų stokojanti, rusiškais televizijos kanalais ir nykiausiais bulvariniais skaitalais mintanti visuomenės dalis.
Audrius Bačiulis visiškai teisus. Nemeilė Amerikai – tai požymis ir diagnozė.
Čia nėra lygiaverčių nuomonių ar vertinimų: jei manote, kad jūsų neapykanta Amerikai yra jums teisėtai priklausantis jausmas, tai klystate. Jūs taip sakote tik dėl neišmanymo, ir toks sakymas rodo jūsų bukumą ir beviltiškumą. Jums visada nesiseks, jūs gyvensite nykų ir skurdų gyvenimą, ir nieko gero jūsų gyvenime nebus. Tai ne aš sugalvojau. Taip tiesiog yra, čia toks paprastas teisingumas, be jokio pykčio ir paniekos.
Pasirinkdami būti kvaili, pasirinkdami pavydėti ir nekęsti, jūs patys pasirinkote sau tokį gyvenimą. Jūs pasirenkate nemokėti užsienio kalbų, nesuprasti, neprisiminti, nežinoti, nesusigaudyti, nes taip jums smagiau, ir visas jūsų gyvenimas yra šio pasirinkimo rezultatas.
nezinau, kas tas Andrius Baciulis, bet sitas straipsnis tikrai juokingas. ‘Ir kad lietuviui nemylėti Amerikos, lygu nemylėti Lietuvos.’ o kodel as tureciau ja myleti? galima padekoti, uz tai, kad prieme, kai buvo sunku, bet garbinti sita saly su kapitalistine santvarka ir imperialistiniu poziuriu , tai nemanau. Sovietiniai laikai buvo sovietiniai, ja kure zmones is virsaus ir ta visa uzdanga buvo nusileidus ant tos sviesuomenes. Bet taip , kaip zmones bego y USA, taip pat galejo begti y bet kuria saly uz gelezines sienos. Kodel niekas, niekada nepastebi, kad lietuva, kaip marionete dirba USA. Mistines CZV bustines, kalejimai, NATO, kas tai yra? Ar Baciulis nezino, is kur visa tai atsirado ir del ko? visiskas sudu malunas sitas straipsnis. Manau, kad su tokiais straipsniais zmonem y mokyklos laikrasty apie kaledu karnavalus reiketu eit dirbti… Manau, kad USA turetu padekot lietuvai, kad zmones atvyko pas juos ir dave kitoky poziury y pasauly, o kalbant apie dabarty, manau, kad USA dideliais zingsniais gali but matoma kaip regresuojanti tauta, kur iphonai ir macdonaldas yra tai kas labiausiai rupi. Absoliutus besieliai.
Tai va prašom, absoliutūs besieliai. Apie Amerikos didybę daug pasako ne tik pačios šalies pasiekimai ir ne tik tai, kad trys ketvirtadaliai pasaulio (konservatyviai tariant) atšliaužtų ten keliais ir alkūnėmis iš savo smirdančių, skurdžių, natūriniu ūkiu užsiimančių, atsilikusių šalelių, kur didžiausia šventė yra koks nors apsimėtymas supuvusiais abrikosais.
Apie Ameriką labai daug pasako ir tai, kad ant jos spjaudo ir rašo tuos pačius bukus ir išsigalvotus dalykus patys tamsiausi, nevykę, atsilikę pasaulio nelaimėliai, kalenantys dantimis iš pavydo ir pagiežos.
Ta minia Lietuvoje pasižymi priešiškumu atominei elektrinei ir skalūnų dujoms, tikėjimu violetine Klonio gatvės pasaka ir kartojama malda “plauna pinigus!”. Jie prognozuojami ir vienodi savo neapykanta Kubiliui ir Šimonytei, pomėgiu kartoti baikas apie emigraciją iš šalies ir žodžių “orus gyvenimas” vartojimu be ironijos.
Kartais sveika perskaityti jų vapesius, kurių porą aš pateikiau čia, kaip netaisytas citatas, kad galėtume ramiai įsitikinti, jog ten niekas nesikeičia: kitoje barikadų pusėje yra vienu irklu irkluojantys ne patys aštriausi peiliai iš stalčiaus. Jų liftas nekelia į visus aukštus, o baterijas paprastai reikia įsigyti atskirai. Įjungtos šviesos, bet namie nieko nėra.
Iš jų nereikia juoktis ar jų kažkaip teisti. Jie taip pasirinko, ir kitaip nenori, ir jiems nereikia. Pamojuokime jiems ranka, ir eikime gyventi savo gyvenimo.