Kadangi esu laisvai samdomas ir nė vienas darbdavys manęs nėra “įdarbinęs” (ta prasme, kad su niekuo neturiu darbo sutarties), tai man laisva diena vs. darbo diena nedaro ypatingo skirtumo. Na, tik tiek, kad mažiau skamba telefonas ir daugiau galima spėti nudirbti, kai kalendoriuje raudona diena.
Aš žinau, kad majovkės prasidėjo Čikagoje nuo XIX amžiaus (dabar jau XXI amžius), ir kad buvo tokie laikai, kai buvo reikalaujama 8 valandų darbo dienos, ir policija šaudydavo per protestus, ir panašiai. Tai buvo laikai, kai daugumas žmonių dirbo tokios žemos kvalifikacijos darbą, kad kokių šriubų prisukinėjimas buvo jau high-tech, ir kai geresnės nuovokos neturintys darbdaviai galėjo sau leisti užsidirbti pinigus iš primityvių žmonių, leisgyvių ir montoniškai darančių kažką pusiau sąmoningo.
Kokie tai buvo laikai? Labai sveika pagalvoti apie kontekstą. Pagalvokite, kokia buvo XIX amžiaus pabaigoje medicina ir farmacija (daugelis gydymo būdų tikriausiai šiais laikais būtų vertinami kaip kriminalinis nusikaltimas), moterų teisės, vaikų auklėjimas, socialinė apsauga ir kiti atributai? Nuo tų laikų ne tik daug kas pasibaigė. Beveik viskas pasikeitė.
Kai aš matau “darbo žmonių demonstraciją”, tai man atrodo kaip beviltiškas anachronizmas. Ko jie siekia?
Jeigu paklausysi profsąjungiečių, kairiųjų, komunistų, anarchistų, antiglobalistų ir panašių, išeinančių su raudonomis vėliavomis, jie nori daugiau pinigų ir trumpesnės darbo dienos.
Aš labai daug dirbau su profsąjungomis, ir puikiai žinau, kad jos labiausiai nekenčia visko, kas gali būti susiję su darbo našumo didinimu.
Darbo našumo didinimas yra tiesus kelias į didesnių pinigų uždirbimą. Verslas daugiau uždirbinės – ir kurs daugiau darbo vietų – kai turės kuo mažesnius kaštus ir kuo didesnes pajamas.
Verslas neturi pasakiškų pelnų, kuriais galėtų geranoriškai pasidalinti su darbuotojais. Jei jūs tikite, kad verslas daug turi, bet nesidalina, tai su jumis nėra apie ką kalbėtis: jūs kaip maži vaikai, kurie galvoja, kad tėvai neperka iPhone, nes laiko užspaudę pinigus, bet jais nesidalina iš piktumo.
Tai nieko naujo. Ekstremalus raudonasis psichas iš Anglijos, angliakasių profsąjungietis, Arthur Scargill sakė, kad “there is no such thing as retained profits, there are only stolen wages” (nėra tokio dalyko, kaip gautas pelnas, yra tik pavogti atlyginimai). Tuo viskas pasakyta – į šitą iškristalizuotą idiotizmą susideda visi kliedėjimai apie godų verslą.
Ko tikisi tie, kas dabar vaikšto į demonstracijas? Kad darbdaviai pasakys “oba, mes nepagalvojom, kad jie nori didesnių algų, gerai, kad jūs pasakėt” – ir sumokės visiems didesnes algas? Ir gal dar pasakys: jūs dirbkit mažiau, nepersistenkit, svarbu, kad būtumėt visi laimingi ir turėtumėt daugiau laiko panaršyti internetus ir paplepėti tarpusavyje?
Tos jūsų demonstracijos neturi jokios prasmės. Jūs gaištate laiką beprasmei veiklai (jūs tai darote ir dažniau, bet vaikščiojimas gatvėmis tik tai įrodo labai aiškiai). Jei jums nepatinka dirbti Lietuvoje, atvažiuos tie, kam patinka.
Iš protestavimo dar niekas niekada nepasidarė turtingesnis ar laimingesnis. Susiraskite kokią nors kitą veiklą.
Dabar atsakymai į dažnai užduodamus klausimus.
1. Tegu verslininkai geriau organizuoja darbą, tada turės daugiau pinigų. – Jeigu jūs manote, kad darbas gali būti organizuotas geriau, tai eikit ir organizuokit patys.
2. Kodėl Norvegijoje moka daugiau už tą patį darbą negu Lietuvoje? – Todėl, kad Lietuvoje yra, kas sutinka dirbti už tokį atlyginimą. Jei jums jis netinkamai atspindi jūsų pastangas, tai nedirbkite už jums nepatinkantį atlyginimą Lietuvoje.
3. Mūsų viršininkai ir verslo savininkai yra idiotai, tokiame darbe dirbti neįmanoma. – Pasidarykite geresniais viršininkais ir verslo savininkais ir padarykite daug darbuotojų laimingais.
Ir dar – jei jūs džiaugiatės, kad esate darbo žmonės, kokia keista džiaugsmo forma? Aš didžiuojuosi, kad kas rytą prausiuosi, bet tai neinu dėl to į gatvę pareikšti kokios švaros dienos vieną kartą metuose. Ar kas nors abejoja, kad jūs dirbate, ir norite apie tai daugiau pasipasakoti, kad visiems matytųsi? Jei jūsų darbas ir veikla tokie, kad reikia žygiuoti gatvėmis, kad ją pastebėtų – na, nekaip tada matosi jūsų darbas ir veikla. Turbūt reikėtų kokios kitos veiklos pasieškoti.
Vienu žodžiu, darykite ką nors, bet ne protestuokite gatvėse, nes kai protestuojate, tai labai aiškiai matosi, kad nieko gudresnio nesugalvojote. Nebent nuo paties protestavimo jums smagiau.