9upe.com
Pranešimas dėl galimai įžvelgiamo interesų konflikto: straipsnis nėra susijęs su reklaminiu skelbimu, kurį galimai matote šio straipsnio šone.
—
Aš nesu kompiuterinių žaidimų mėgėjas. Tai švelniai pasakyta: esu gyvenime žaidęs Angry Birds, o prieš (daug metų prieš tai) jaunystėje The Doom (“Thy Flesh Consumed”), Tetris ir dar kažkokį tai kuris važiavo po Windows 3.11 ir su naikintuvu reikėjo skraidyti ir galima buvo neblogai šaudyti ir griauti. Tai būtų maždaug ir viskas. Ai, dar esu žaidęs Pac-Man.
The Howler (taisyklingas tarimas: hAuler, ne koks houler) yra naujas, Lietuvoje dizainintas ir pagamintas, žaidimas mobiliems įrenginiams ir PC beigi Mac, platinamas App Store ir Amazon.com.
Viskas angliškai, išskyrus Vilnių ir kai kuriuos vardus ir pavardes aprašymuose – result! Jokio šiaudinio-lininio pseudopatriotinio siejimo su folkloru, duokim garo ir katpėdėlėm.
Apie Vilnių ir Lietuvą, bet nė vienos trispalvės – result!
Ir valdomas balsu, bei jeigu esate viešajame transporte, taip pat galima valdyti ir pirštu.
Valdymas ne per sakomas komandas – tiesiog kuo garsiau rėki, tuo aukščiau kyla oro balionas (kai tyli – leidžiasi), kurį reikia valdyti, ir patenka į oro sroves, kuriomis galima naudotis, kad nukeliautumėt ten, kur reikia. Galima staugti, dainuoti, šūkauti, ūbauti – result!
Misijų daug, jos sudėtingėja, paskui balionas skrenda į vilko nasrus, nu ir ten išvis labai pasidaro nelengva žaisti.
Žaidimas turi sąsajų (ir to neslepia) su A.Tapino knyga Vilko valanda, kuri yra steampunko žanro ir pasakoja apie Vilnių prie šimtą metų.
Absoliučiai neįtikėtina, jaw-droppingly gera, yra grafika. Ją sukūrė dailininkė Renė Petrulienė, nieko bendra neturinti su kompiuteriais. Viskas piešta senoviškai, popieriumi ir tušu ir dažais.
Žaidimas (profesionaliai padarytas klipas yra čia - užsimeskit HD rezoliuciją, jei prisijungiate prie interneto ne per dial up) yra aiškiai nukreiptas ne į šalies vidų. Tai prekė buržujams.
Dar apie šį žaidimą yra Lietuvos Ryto straipsnis, tačiau daugelis atsiliepimų yra iš užsieniečių, kuriems šis produktas ir yra skirtas.
Nerdai jau susirinko prie kompų. Čia rašo trumpai, o čia ilgai ir sudėtingai ir dar sako, kad tipo nelabai pakankamai jiems sudėtinga, ir skiria tris žąsis iš penkių. Tai ir kas, sakykim mes jiems, jūs paviditia, todėl tokie ir atsiliepimai.
O čia žaidimą bando žaisti anglė reviewerė PrescriptionPixel, atsisėdusi su boyfriendu bedrume, ir atkreipkite dėmesį, kaip ten visaip taria lietuviškus vardus. Beveik taip pat įdomu, kaip žaisti pačiam.
Šis žaidimas turi didžiulį potencialą, būtent paprastume – žaidimai, kaip Pac-Man, yra narkotiniai būtent savo paprastumu. Angry Birds irgi juk ne kosmosas sudėtingumo prasme, o jūs pažiūrėkite, kokie rezultatai.
Be to, bus labai gera proga pažiūrėti po kelių mėnesių (jei developeriai apie tai papasakos) – tai kiek jų nusipirko lietuviai, kurie sakosi pasiruošę pirkti, jei tik būtų, ir kaip tatai koreliuoja su pardavimais Vakaruose, kur žmonės iš tikrųjų leidžia pinigus tokiems dalykams.
Šalutinis ir fantastiškas efektas bus toks – labai daug žmonių valandų valandas visame pasaulyje turės Vilniaus vaizdus. Kai jie paskui, po metų ar penkių, atvažiuos į Vilnių, jie pagalvos, pamatę Katedrą ir varpinę, kad kažkur visa tai matė.
Mes rekomenduojame šį žaidimą ir skiriame jam penkis balus iš penkių.
Play, please.