Tiksliau, ne kultūra, bet kulitūrą, su minkštu garsu “L”.
Šiandien vienas bičiulis pacitavo Otello klausimą Dezdemonai (“ar prauseisi prieš naktį, Dezdemona – o siūlu tarpdančius išsivalei?”) iš William Shakespeare odnoimionno kūrinio, ir kažkas iškart tuojau pastebėjo, kad “rusiškai kažkaip geriau skamba”.
But of course. Čia labai teisingai pastebėta – plačiai žinoma (visuose pasaulio universitetuose, kur studijujojama ir gerbiama rusų kalba, kaip didžiausia ir turtingiausia iš kalbų), kad geresnių vertimų, negų į rusų kalbą, Shakespeare poezija ir dramaturgija nežinojo ir nesužinos.
Dar daugiau: tie vertimai yra tokie geri, kad patys anglai raudojo, juos perskaitę: Šekspyras atsiskleidė taip, kaip nebuvo astsikleidęs originale. Daugelis anglų specialiai mokosi rusų kalbos, kad galėtų giliau suprasti Šekspyrą.
Filmo Šrekas vertimas “pripažintas geriausiu visų vremenų ir narodų filmo vertimu”, ir nesvarbu, kad jis pripažintas tik tų pačių, kurie apie tai parašė (tai yra, šūdmalių blogerių Maskvoje). Kaip ir suknistas Ežiukas rūke, kuris buvo pripažintas geriausiu pasaulio multiku ar kažką, tik niekas apie tai nežino, išskyrus pačius rusus. Go on, įdėkit man linkų iš LiveJournal ir įrodykit, kad čia vis tiek geriausias pasaulio multikas.
Rusiškai viskas geriausiai skamba. Les Parapluies de Cherbourg, Šerbūro lietsargiai (1964), rusų buvo taip išversti ir perdainuoti, kad daugelis prancūzų kino meistrų persipjovė venas, nes suprato, kad tokio dvasingumo nepasieks niekada. Sojuzmultfilmo įgarsinimas (o garsino būtent Sojuzmultfilmas, nes šiaip jau tarybinių multikų kalvė buvo stipriausia ant dubliažo anais laikais).
Volodios Vysockio pragertą bleeding heart, afigiennai didvyrišką zekišką šansoną su girto traukinio palydovo bravūra Europoje pirko milijonais plokštelių Le Vol Arrêté. Na, gerai, ne milijonais. Keliolika tūkstančių nupirko, ir visus suvežė atgal į Tarybų Sąjungą jūreiviai ir ambasadų darbuotojai ir išplatino saviškiams. Bet juk galima sau patiems papasakoti, kad tai buvo tarptautinė šlovė, kuriai analogų pasaulyje niekas nežino.
Ir būtinai, būtinai nepamirškime Sherlock Holmes. Rusiška jo ekranizacija yra pripažinta visų geriausia absoliučiai ir neginčytinai, ir pati karalienė Elžbieta, žiūrėdama Lenflimo 1980 metų produktą per toploading VHS vidiaką Bakingemo dvoriece braukė ašaras ir daužė kumščiu į stalą. “Kodėl mūsų kvaišos Pinewood Studios arba tie jankiai iš Golivudo (o ji būtent taip tarė – Golivudo) negali nieko tokio padaryti? Kultūros ministrą čia! Nukirsti jam galvą!”, šaukė tada monarchė. True story.
Ir tada pagrindinio vaidmens atlikėjas Livanovas gavo riterio titulą, Anglijos pilietybę, Rolls-Royce su šoferiu ir pilną išlaikymą.
Vos nepamiršau. Jeigu reikia orų prognozės, tai visi vakarietiški saitai nublanksta prieš rusišką Gismeteo. Jie žymiai geriau atspėja.