Sveiki, mano vardas Andrius Užkanis, ir aš esu Apple produkcijos mėgėjas. Aš turiu planšetinį kompiuterį iPad ir turiu telefoną iPhone, bet dabar norėčiau turėti viską, ką gamina ši bendrovė. Kaip sakė mano vienas draugas, absoliučiai pakvaišęs dėl Sony gaminių, jei jie gamintų sportbačius ir bulvių tarkas, aš visa tai pirkčiau. Ne, apie bulvių tarkas sakė ne jis, čia aš prigalvojau. Jūs ir nepastebėjote.
Taip, rašau dabar šias eilutes Windows kompiuteriu, kuris atidarinėja (naujų programų dėka – išleidau kelis šimtus litų, ir dabar viskas lėčiau ir blogiau, nei buvo) bylas lėtai, kažką galvodamas, ir galvoju: Dieve mano, jei aš dabar turėčiau normalų Apple kompiuterį, kaip būtų gerai. Kai prisiruošiu, nusipirksiu. Kaina didelio skirtumo nedaro. Pora tūkstančių litų ten ar ten – laimė tikrai ne tame.
Nesitikėjote, rupūžiukai?
Dabar kišite man į akis mano anksčiau parašytus straipsnius, kiškite: tuos, kur aš šaipiausi iš Apple pasekėjų, iš fanbojų, ten, kur aš aiškinau, kaip jus apskabo, kaip avis, ir surenka iš jūsų daugiau pinigų, negu reikia – tiksliau, surenka viską, ką jūs turite, ir palieka laukti išsižiojus, kada galėsite išleisti dar.
Dabar aš esu vienas iš tokių, ir man visai negėda.
Buvo taip: nuo 1995 metų, kai nusipirkau pirmąjį mobilaus ryšio telefoną, iki bendrovės Nokia klinikinės mirties, turėjau netoli dviejų dešimčių įvairių Nokia telefonų (dar buvo viena Motorola ir vienas Siemens, atsimenu kaip dabar), paskui perėjau prie išmaniųjų: pirma Google Nexus, paskui Galaxy Nexus, ir maniau, kad šiaip jau viskas mano gyvenime aišku. Šaipiausi iš Apple pasekėjų, turimais gaminiais nesiskundžiau.
Paskui sugalvojau vyresnėlei dukrai atiduoti dar visai apynaujį Galaxy Nexus (išleidęs naujam stikliukui arti 500 litų ir dar arti dviejų šimtų nudrožtam maitinimo lizdui, nes esu kompulsyvus įkrovinėtojas, man telefonas visada turi būti maksimaliai įkrautas), o sau įsigyti ką nors naujo.
Ir atėjo mintis, kad noriu iPhone 5. Daugiausia dėl to, kad bet koks Apple telefono paminėjimas sukelia neapykantos ir susižavėjimo audras internete, ir dėl to, kad žmonės trūkčiojančiu balsu cypia vieni kitiems, laidydami ironiškus ir natūraliai piktus prakeiksmus ir verdiktus: „neapsimoka!”, “ir būk avis!“, „pirk, jei trūksta smegenų geriau pinigus išleisti“.
Man visa tai patiko. Kodėl man nepabandžius? Aš noriu iš arčiau priliesti šį pamišimą. Galų gale, dvi su puse šaibos, tai tik telefonas, ne namas ir ne automobilis (atsiprašau, jei kai kurių jūsų automobiliai tiek ir kainuoja, nieko asmeniško). Kas gali blogiausio atsitikti?
Na ir štai įsigijau ir pasiėmęs imu naudoti.
Dar nusipirkau odinį rudą užsiverčiantį švarkiuką telefonui, gamintoja – Elago iš San Diego, Kalifornijos, apie 150 litų, tiksliai neprisimenu.
Viskas prasideda greitai ir labai automatiškai. Ir viskas suveikia. Taip, kaip sako apie Apple didžiausi fanai. Aš neturiu laiko nieko krapštyti įrenginiuose, nors ir galiu: aš turiu labai daug darbų, mano laikas brangus (nepykite, kad man už jį moka daugiau, negu jums – pasistengsite, bus ir jūsų gatvėje šventė). Kontaktai, nustatymai, pasirinkimai – viskas po ranka.
Ekranas nedidelis, palyginti su kitais rinkoje dominuojančiais Android ir Windows Phone 8 telefonais, kur keturi coliai įstrižainės jau vaikiškas dydis (net mano jaunesniosios aštuonmetės dukros biudžetinis HTC One V yra vos mažesnis, 3,7 colio). Pirmąsias pora valandų tai neįprasta.
Paskui nepatogumas praeina, o lieka džiaugsmas maloniai kišenėje gulinčiu mažu dydžiu. Dydis artimesnis prie klasikinio telefono, tokio, su kuriuo prabėgo mano jaunystė. Iš tų laikų, kai ekranas nebuvo didinamas iki virtuvinės blėkos dydžio. Gal čia ir nostalgijos vertybė.
Aš labai daug fotografuoju telefonu (nes šiaip man patinka fotografuoti ir tai kartais neblogai gaunasi, o visur kameros nesitampysi), ir iPhone kamera, 8 MP, didelio įspūdžio nepadaro: nuotraukų kokybė nėra pastebimai geresnė, nei mano Galaxy Nexus 5 MP. Užtat kas yra geriau, tai greitis ir paprastumas. Viskas, po velnių, greitai, iškart, viskas klauso. Pavargau laukti Androido, kol atsibus kiekvienu atveju, kai ko nors nori, o jau apie Windows tendencijas apie viską klausinėti, ar tikrai nori, ar esi tikras, tai net ir nebekalbu.
Ir beveik viskas už mane pagalvota, kas tik gali būti pagalvota. Nuotraukos sinchronizuotos su kompiuteriu (nors Apple kompiuterio dar neturiu, bet sakau jums, greitai); o jau apie sinchronizavimą tarp telefono ir iPad‘o, tai išvis patylėsiu, nes viskas visada greitai ir suprantamai. Pagaliau turiu tokį kalendorių, užrašus, adresus, kur viskas veikia iš pirmo karto. Ir viskas greitai. Viskas dabar.
Tas jausmas nepaleidžia jau po kelių savaičių aparato turėjimo.
Ar esu dėl ko nors skeptiškas?
Na, kai bus atnaujinta iOS operacinė sistema su naujovišku, plokščiu vaizdu, nežinau, ar ji man patiks – nepadarė įspūdžio tos vizualizacijos, kurias mačiau. Didesnės atminties talpos būtinumas man nėra įtikinamas, nebent labai ilgus filmus filmuočiau, ir vietoje 16 GB modelio man reikėtų 64 GB modelio (brangiausio), dar už papildomą tūkstantį litų.
Tačiau suprantu, kad daug kas gali tokio norėti. Širdžiai neįsakysi, o Apple pasidarė milijardus iš sprendžiančių ne protu, o širdimi ir jausmais. Nes žmonės užvis maloniausiai atiduoda pinigus už svajonę.
Čia ne apie racionalumą kalba, šis telefonas yra užgaidos patenkinimas, tiesiog pakeltas į aukštesnį lygį, kai daugelio žmonių užgaida yra prognozuota ir į ją atsakyta.
Jis yra lyg rankų darbo batas ar švarkas, kuris yra tiksliai toks, kokio norisi. Ne kokio reikia, kokio norisi. Nes gyvenime yra daugybė dalykų, kurie nėra būtini, kurie nėra patys pigiausi, kurie galbūt nėra objektyviai labiausiai pritaikyti tikslui pasiekti, ir tie, kuriems galbūt nebūtinai pritartų jūsų tėvai.
Tačiau į juos gera žiūrėti ir juos malonu laikyti delne.
Mobilusis telefonas iPhone, Lietuvoje nuo 2399 Lt iš iDeal ir kitur, bei iš mobiliojo tinklo operatorių – su sutartimi.
—
Straipsnis yra iš serijos, skirtos kuriamam techninių apžvalgų portalui 9upe.com