Vienas geras draugas, dirbęs ministru ankstesnėje Vyriausybėje, o dabar jau nebe, ir galimai todėl persekiojamas kalbanacių socialiniuose tinkluose, iškėlė klausimą, kuris svarbus jums visiems.
Kodėl žodis biškį, vartojamas milijonų lietuvių, suprantamas jų, atsineštas iš laisvos Lietuvos per karus ir okupacijas, dabar yra kažkoks neteisingas? Mano močiutė jį sakė visą gyvenimą ir nugyveno ilgus 96 metus, ir jeigu kas nors pabandys pasakyti, kad ji nemokėjo lietuviškai, tai pasekmės bus liūdnos.
Žodis yra manomai kilęs iš vokiško bißchen (bisschen pagal supaprastintą rašybą).
Kaip lietuvių kalbos tvarkytojas ir normintojas, aš skelbiu šį žodį teiktinu, kaip ir jo išvestinius biškutį, biškutuką ir panašiai.
Žodis čiut ir darinys čiut čiut buvo svarstytas ir nuspręsta jį palikti neteiktinu.