Revoliucija yra piaro akcija. Nuotrauka: The Independent.
Revoliucija yra ne tik sukilėlių laužai ir lenkti dalgiai*, bet ir didelis ir sudėtingas įvykis ir epinio dydžio viešųjų ryšių akcija. Taip buvo su mūsų įvykiais prieš du dešimtmečius, taip yra ir dabar Ukrainoje.
Ir kol kas – neskaitant šiokių tokių pavienių nuslydimų į sukilėlių vykdomą prievartą (arba greičiau kvietimus smurtauti) ir tuos Molotovo kokteiliukus, kurie nelabai gerai atrodo išoriškai (taškų neprideda, o jei dar nuo lietuviško Kanapinio alaus, tai išvis) – bet Ukrainos revoliucija atrodo daugiau kaip taiki, o ne kaip ta, kurios eigoje kapoja galvas.
Apie Ukrainos revoliuciją, kaip apie piaro produktą, savo laidoje kalbėjau su svarbiausiu Lietuvos spin-daktaru Mykolu Katkumi.
Ir vėl didžiausias žaidėjas čia yra Rusija (“rusai puola”, kaip pasakytų kai kas, bet iš tiesų tai puola, ir dar kaip), ir ji nė velnio nepakeitė savo retorikos per dvidešimt metų – vis taip pat smogikai, apmokyti Vakarų specialiųjų tarnybų stovyklose (net ir Lietuvoje!), taip pat ir žydai, masonai ir zagovoras. Bet dabar, aišku, dar ir litovcai tenai minimi, kaip labai kokybiškas priešas – buvę savi, dabar išdavikai, ir patarnauja Vakarams už dosniai numestą kaulą. Kur mes visa tai girdėjome.
Mykolas Katkus gerai primetil’, kad visa durnaropių atsivalgiusi šušera nuo antiskalūnininkų iki juvenalinės justicijos frykų (o iš ten jau labai netoli ir violetinė patologija) dabar labai aktyviai užsiima Rusijos būgnų mušimu informaciniame kare dėl Ukrainos. Lyg kas stebėtųsi.
Ir dar vienas dalykas atsitiko: Rusija pradėjo kalbėti apie Ukrainą, kaip apie svetimą šalį, kaip apie priešą (nes anksčiau buvo saviškiai, tik tokie prie krašto, ir juokingi – na, ten lašiniai, horilka, bet šiaip savi žmonės). Dabar, paaiškino Katkus, rusai jau ruošiasi tam, kad Ukraina bus pralaimėta.
—
* Lenktas sukilėlio dalgis kaip įvaizdis © Jonas Strielkūnas, 1971.