Atėjęs į mano laidą, Marius Ivaškevičius, garsusis ir žavusis dramaturgas (tiesa, aš jį iš pradžių vadinau “scenaristu”, o paskui man pasidarė gėda, kad naudoju tokį prozišką žodį, kai galėjau pasakyti didingai), turėjo būti kalbinamas apie beveik bet ką, bet aišku, negalėjom nekalbėti apie Krymą ir Ukrainą, ir Ivaškevičius be pernelyg matomų emocijų, bet pagrįstai palygino Putiną su Hitleriu.
Žinau, jums atrodo, kad tai jau šimtą kartų plakatuose padarė protestuotojai dėl Ukrainos, bet jūs paklausykit Ivaškevičiaus formuluotės.
O dar aš sužinojau iš Ivaškevičiaus, kad Rygoje buvo “Išvarymo” premjera latviškai (pastatė tas pats Oskaras Koršunovas), ir visiškai visus nukirto ir nunešė dar geriau, negu Lietuvoje – apie lietuviškąją versiją savo svarų žodį tariau čia. Ir dar man Ivaškevičius minėjo, kad mano knygos “Anglija” latviškasis vertimas irgi ten buvo paminėtas – result! Pasirodo, apie emigraciją latviams visą teisibę pasakoja būtent lietuviai. Nišinis, bet garbingas užsiėmimas.
Kalbėjome apie kiną, ir pasirodo, kad čia tik man pasirodė, kad pas mus kinų dabar labai ko tai užderėjo. Marius Ivaškevičius linkęs manyti, kad nieko neužderėjo, tiesiog anksčiau kinematografo buvo Lietuvoje tiek, kiek Šiaurės Korėjoje interneto (čia palyginimas mano, o ne Ivaškevičiaus), o va kai čia bus gal ne po 30-40 filmų, kaip panašaus dydžio Skandinavijos šalyse, o po bent 7-8, tai jau tada bus normaliau.
Visas įrašas yra čia, taip pat ir video.