Jį norėjo pavadinti Džiugu, bet taip jau vadinosi kaimyno šuo, todėl pavadino Jogaila.
Su Jogaila Morkūnu apturėjom nuostabią laidą.
Pure show, kaip ir visada su juo: pliurpėm apie bet ką – apie tai, kaip jokie renginių organizatoriai negali varžytis su bažnyčia, kaip durnai kartais tėvai pavadina vaikus (kas būna, jei vaiką pavadinai Jaunutis, o jis vėliau pasirenka karjerą tuščių butelių rinkime iš konteinerių, ir jam jau 65, ir jį šaukia kolegos: “Jaunuti!” – pagalvokite apie tai).
Kalbėjome ir taip pat kas nervina gyvenime. Kaip reikėtų perkelti velniop Kaziuką į Savanorių prospektą, ir ten visi pamatytų, kaip žmonės gyvena aplink buvusią “Kauno” pardutuvę, kur daugiabučiai, ir kaip ten viskas yra, ir neužkimštų tie prekiautojai mums Senamiesčio, o žmonės iš Fabijoniškių ir Lazdynų galėtų pamatyti, kaip ten viskas yra tame Savanorių prospekte.
Aš siūliau dar daugiau padaryti – uždaryti eismą tenai kitame gale, jau prie Norfos bazės ir buvusio mėsos kombinato, kad niekas negalėtų važinėti į tas savo sodybas prie Trakų ir ot jiems būtų tada.
Kaip Jogaila atėjo į televiziją ir dar daug visko.