Oficialus plakatas pajamtas iš internetų.
Rėmėjo skiltis
Perspausdinta iš Laukinių Žąsų
Taip, susirinks ne tik neišmanėliai (Dievas yra mano liudytojas – Vyno Dienos yra didžiausia išmanančiųjų apie vyną koncentracija tarp Pasvalio ir Druskininkų ir tarp Baltarusijos sienos ir Būtingės), bet šis straipsnis apie jus – tuos, kurie „prancūziško nemėgsta, nes rūgštus“.
Apie jus, tuos, kuriems „patinka kad saldesnis būtų“.
Apie tuos, kurie „buvo Prancūzijoje, ir ten vienas labai žinomas vyndarys sakė, kad visi derinimai yra nesąmonė, ir kad Syrah galima gerti su menke, nes kaip kam patinka, taip tas ir geria“.
Pažiūrėkime tiesai į akis: daugiausia atėjusiųjų naudosis tuo, kad už bilietą, kainuojantį 50 Lt, ŠMC (Šiuolaikinio meno centre, tiems iš jūsų, kuriems reikia išgliaudyti), laisvai galima prisiragauti iki soties. Vyno Dienų tikslas ne toks (vaišintis reikia atsakingai), bet tokių bus.
Praėjusiais metais labai gerai jautėsi prisivaišinimo poveikis, kai į šventės pabaigą įsidrąsinę prieina restoranų direktoriai ir direktorės, ir pradeda sukti ilgą šneką apie tai, kad Laukinėms Žąsims tikrai reikia apsilankyti jų restorane, tik geriausia perspėti iš anksto (reikia suprasti, kad, neduok Dieve, negaučiau tokio maisto, kokį paprastai duoda žmonėms; nejau taip sunku suprasti, kad restorano savininkas, labai norintis iš anksto žinoti apie kritiko atvykimą, išsiduoda nelabai kaip galvojąs apie savo virtuvę ir aptarnaujančiuosius*).
Iš visų renginių, turbūt tik apie Dainų Šventę galima pasakyti, kad ten ateina žmonės, išmanantys apie tai, kas švenčiama. Daugumas ateinančių į Kino Pavasarį nusimano apie kiną tik tiek, kad žino, jog šis renginys vyksta pavasarį. Į Miesto Dienas atvažiuoja daugiausia žmonės, daug jėgų ir pinigo sudėję į tai, kad galėtų gyventi ne mieste. Taip irVyno Dienos sutraukia begales žmonių iš „vidutinio vartotojo“ kategorijos.
Nenoriu niekaip paniekinti vidutinio vartotojo ar atrodyti snobeliu, bet vidutinis Lietuvos vartotojas yra, deja, tas, kuris vyno buteliui išleidžia 17 Lt. Vidutinis Lietuvos vartotojas eina baliavoti į „vynines“, surenkančias atbrosus iš sandėlių Ispanijoje ir mokančius ten už butelį ne daugiau euro. Tai jis, vidutinis vartotojas, laiko fronterą, greifoksą ir „tą dalyką su žirafa ant etiketės“ puikiausiais vynais, nes jie ant permanentinės akcijos.
Tiesą sakant, vidutinis vartotojas dar jums būtinai papasakos, kaip buvo Ispanijoje/Italijoje/Gruzijoje ir kaip ten aplūžusiame mielame kaimo restoranėlyje buvo geriamas (specialiai jiems ištrauktas, kaipgi kitaip!)puikiausias vynas po du eurus už litrą, ir ten buvo toks vynas, kad visiems grankriu ir kriu-buržua tai iki to tris metus Ronos upe plaukti, ir tai nedaplauks.
Lietuvis labai mėgsta pasakas apie slaptus apyžlibių artizanų rūsius, kur senoliai šimtamečiais metodais padaro stebuklus iš bet kaip auginamų, belekada skinamų, biesas žino kaip spaudžiamų ir apskritai “liaudis knows best” méthode traditionnelle būdu perdirbamų vynų, gaunant auksinį šamurliaką (po tuos pačius du eurus už litrą), kurio, kaip sakoma, kažkada paragavusi Anglijos karalienė, Jean-Claude Van Damme, Vladimiras Putinas ir kiti organoleptinio pasaulio korifėjai ir pasakę, kad tokio negėrė jokio, niekur, už jokius pinigus, ir kukliai pasiteiravo, ar galima jiems atsiųsti tris bačkas.
Dar yra tokių, kurie, išgirdę, kad kažką išmanai apie vyną ir esi kažką mokęsis, pradeda erzindamiesi klausinėti, na, ar jauti prakaituoto balno, miško paklotės, cigarų dėžės, senos kaimo gryčios, prisirpusių persikų ar dar kokį kvapą? Jiems atrodo, kad nieko tokio neįmanoma užuosti, nes jie neužuodžia patys. Tegul Dievas būna jiems teisėjas. Įdomiausia, kad jie net neįtaria, kad praktiškai bet kurį iš jų galima irgi taip pat išmokyti, tik reikia praktikos.
Visi tie žmonės bus Vyno Dienose, ir, kas keisčiausia, jie visi turės geras dvi dienas. Dar norėčiau pridurti, kad Tom Nicholson su savo Jurgiu ir Drakonu abidvi dienas keps sodelyje pizzas, bet kadangi čia mane įtars interesų konfliktu, tai to net neminėsiu.
Vienu žodžiu, jei pažinot save ir dabar įsižeidėt, tai nubauskit mane ir neikit į Vyno Dienas, kad mums, snobams ir pasikėlusiems pižonams, sukišusiems nosis į taures ir mokantiems taisyklingai tarti vynuogių veislių pavadinimus, jo liktų daugiau.
Visa informacija ir bilietai yra čia.
—
* Tai primena vieną liūdnos atminties restoraną, kuriame po neigiamos apžvalgos man buvo pranešta, kad netikusi padavėja, neskirianti balto vyno nuo raudono ir atnešanti salotas po antrojo patiekalo, dirbo „bandomąją dieną“, ir todėl kaip ir nesiskaito.