Kai paskelbiau mažą sąrašą itin siutinančių dalykų lietuvių kalboje, kuriuos reikia naikinti (man asmeniškai už „šokiai pokiai“ mažai yra labiau nupurtančiu dalykų, bet aš esu neįprastas žmogus), jis susilaukė nemažo susidomėjimo ir pritarimo šūksnių. Todėl dabar tęsinys.
- Ateis laikas – bus ir vaikas (ką? Koks vaikas? Apie ką čia išvis – čia taip gerai susirimavo, kad negalėjote apsieiti be visiško kaimiečių idiotizmo? Blogiau už festivalį „Juokis“)
- Niu (vietoje „nu“ – kas sako „niu“? Ta raidė „n“ yra kieta, ir be jokio minkštumo ženklo. Galioja visoms tarmėms)
- Gerulis (nereikalauja paaiškinimų, kodėl naikintinas; jei šitam žodžiui reikia tik virtualios kulkos į kaktą, tai už panašų „gerietis“ reikia sušerti virtualiems alkaniems krokodilams)
- Žmogeliukas / žmogeliukai (Coffee Inn kartos kalbinis sifilis. „Skiriu šią dainą visiems šiandien švenčiantiems žmogeliukams“. Žmogeliukai gali būti nebent tie, kurie vaidenasi, persirijus tablečių. Pagal susirgimo stiprumą prilygsta pasakymui “tiesiog gyvenu“)
- Pilietis („Prie manęs priėjo kažkoks pilietis ir paklausė, kur susimokėti už automobilio statymą“. Idiotų kalba. Kiekvienas žmogus yra kokios nors valstybės (arba kelių) pilietis, išskyrus kai kuriuos asmenis visai be pilietybės pabėgėlių stovykloje. Tai yra taip pat idiotiška, kaip ir sakyti „asmens kodo turėtojas“. Mes visi turime asmens kodą. Mes visi turime kaulus, sąnarius ir kepenis. Tai dabar mums vadintis sąnarių nešiotojais/dėvėtojais?)
- Vyrukas (tai yra dirbtinis žodis, gyvenantis tik spaudoje ir internete, kurio niekas iš gyvų žmonių kalboje nenaudoja, o jei kartais kuris nors nuprotėjęs kada panaudoja, tai turi nedelsiant liautis – šlykštu net klausyti, čia panašiai kaip jaunuolis arba senolė, tik blogiau)
- Kur čia dabar vaikštai (apie šitą imbecilišką retardų klausimą jau kalbėta, ir daugelis jau bijo išspjauti iš burnos šią šlykščią kalbinę askaridę; jums gali pasirodyti keista, bet šis mirusią išmonę liudijantis klausimas gali būti dar labiau užsūdytas, pridėjus amplifikatorių: kur čia dabar vaikštai ratais-kvadratais – atsiprašau, kad turėjau paminėti padoriame tinklaraštyje, bet jūs privalote tai žinoti)
- Teisybė akis bado (nebado, jei kažkas nenori girdėti jūsų argumentų ir vietoje išklausymo ar savo argumentavimo jus tiesiog išbanina, išbraukia ir panaikina, tai nereiškia, kad jis jūsų bijo – greičiausiai tai reiškia, kad jums, kaip moronui, daugiau nebegaiš laiko, ir eikit užsimuškit į sieną)
- Baisinis (net nereikia aiškinti, kad tai nupurto labiau, nei pranešimas apie dar vieną Nikolajaus Baskovo koncertą Šiaulių arenoje)
- Tortadienis ir kiti išmoningi gimimo dienos pavadinimai (jei esate suaugę, tačiau jaučiate norą kalbėti, kaip vaikučių mėgstami personažai iš animacinio filmuko, tai jūs iš tikrųjų nesate suaugę, ir iš jūsų turėtų būti atimtas veiksnumas)
- Random, osam, OMG, SWAG, YOLO – penkių angliškų žodžių vartojimas, kai vartotojas principe žino tik šiuos penkis angliškus žodžius, ir principe net ir juos ne iki galo (šiaip angliškus terminus maišyti lietuviškon kalbon galima ir reikia, bet jūs privalote turėti kvalifikaciją tai daryti)
- Looser (žodis lūzeris angliškai rašomas loser, ką rašantieji galėtų žinoti, jei nebūtų lūzeriai, o looser reiškia kažką, kas yra dar laisvesnis, palaidesnis ir nepriveržtas, nuo žodžio loose - keista, kaip sunku yra išmokti kai kam)
- Wherever (kai vartojamas vietoje whatever, kuris ir pats savaime yra gana blogai, panašiai kaip (11) sąrašas, ypač kai tariamas neva atpalaiduotai, vuodeva)
- Enivei (pažengusi kalbinių parolimpinių žaidynių rungtis – man jau dabar pradėjo drebėti rankos)
- Such wow (kai bajerio galiojimo laikas baigiasi, jis baigiasi, ir jo nebeprikels jau niekas – jį galima bus išsitraukti tik tada, kai jau bus visiškai prarūgęs ir fermentuotas ir visų pamirštas, ir tai jį galės ištraukti ne random asmenys, kurie laiko save šmaikščiais /žr. žemiau/, o patyrę specialistai, turintys ne mažiau 10 000 sekėjų FB)
- Šmaikštus (Paulius Ambrazevičius yra man pasakęs, kad nėra šlykštesnio žodžio; galbūt yra ir šlykštesnių, bet nedaug – šį žodį vartoja tie, kurie bijo pasakyti „juokingas“; tai yra petrosianščinos požymis)
- Nejuokinga (tai čia jums nejuokinga, nes jūs buki, primityvūs ir jūsų išlavėjęs humoro jausmas maždaug tiek pat, kiek begemotui yra išlavėję skraidymo įgūdžiai, bet tai kam įdomu, ar jums juokinga? Jei jums juokas yra nejuokingas, tai jis nebuvo skirtas jums – sekanti stadija yra „juokas turi būti kultūringas, neįžeisti ir neužgauti“)
- Ar negalima buvo šito pasakyti kitaip? (suprask, švelniau, maloniau, ir be užsienietiškų žodžių – žinoma, galima, viską galima padaryti, jei nori, bet aš noriu kalbėti būtent taip, kaip kalbu, ir kalbu taip, kaip noriu, todėl jeigu jums kažkoks kalbėjimas labiau patinka, tai ir kalbėkite tiksliai taip, kaip jums patinka, o kitų neužknisinėkite savo pseudo-sumaniais klausimukais)
- Man tai viskas skanu / aš tai namuose pasidarau ir man gerai (jau tapo vaikščiojančia internetų priskazka, bet yra tūkstančiai žmonių, kurie sako šitą apie save rimtai – tačiau kokiu debilu reikia būti, kad viešai skelbtumeis esąs pritvotas stuobrys, kurio skonis yra blogesnis negu gerai auginamos jūrų kiaulytės /mano jūrų kiaulytė, pavyzdžiui, net petražolių nevalgo, nes jam neskanu, o špinatus mielai/? Čia būtų panašiai, kaip apie save sakyti: „aš tai knygų nesuprantu, kur daug raidžių“ – gal ir taip, nes esate kvailesni už vidutinį Darbo Partijos balsuotoją, bet tai argi jūsų interesams yra naudinga visus apie tai informuoti?)
- Kitas (jei vartojamas vietoje normalaus lietuviško „sekantis“, apie kurį kai kas yra patikėjęs, kad tai yra nevartotinas žodis)
- Kad su bendratimi nevartotinas šalutiniame tikslo sakinyje (kas pasakė? Vartotina. Kad nusiplauti rankas, reikia pasinaudoti muilą. Štai ir pavartojau. Man taip gražiau. O net jei negražiau, tai vis tiek smagu, juos visus reikia lodyti, kad išsikrautų energiją savo nuodingą. Arba kad išsikrauti energiją kurią jie naudoja kad dusinti normalius kalbos naudotojus)
- Plūgo rankenos kyšo iš kišenių (uždrožtas iki mirties, todėl nebegalima vartoti daugiau nė vieno karto).
- Pons Andriau – kas čia per “pons”? Iš tokio girdžiu. Žodis ponas turi pilną galūnę -as, o trumpina tai visokie čmo ir čavai, kurie negali normaliai kalbėti.
- Brungei – kalbėkit lietuviškai, jūs regioniniai ubliudkai. Visus tuos “vaks kriuok” ir panašius šnekėjimus, kurie oi kaip patinka, oi kaip jie autentiški, oi kaip čia gražiai skamba vyžotoji mūsų prokalbė artima sanskritui. F*ck you. Kalbėkit, ko giėro, lietuviškai. Ir žemaičių kalbos net išvis tokios nėra, ją išgalvojo vilniečiams nervinti.