Igoris Kofas yra iš dešinės, arba ne, nelygu kaip pažiūrėsi.
Saulėtą pirmadienio rytą apturėjau retą potyrį: laidoje buvo Igoris Kofas (kaip sužinojau, tai nėra tikroji jo pavardė, ir jei klausysite laidą, tai tikrosios pavardės nesužinosite), ir jis yra absoliuti žvaigždė, ir tuo pačiu metu apie jį niekas nėra žinoma.
Bijau, kad laidos pabaigoje nelabai daugiau sužinojau apie jį. Taip, sužinojom istoriją, kodėl dainos Kažkada (pačios geriausios jo dainos, jei norite mano nuomonės) pradžioje yra Ich möchte ein Eis, dar sužinojau, kad jis mokėsi mokykloje Ševčenkos gatvėje (Naujamiesčio), kur tais laikais buvo Oktiabrio Burdenkos siautėjimas ir jis buvo per didelis Lietuvos entuziastas, ir išėjo kitur, ir mokslus baigė vakarinėje mokykloje Šopeno gatvėje (kaip ir Andrius Užkalnis, jeigu ką – šis gabaliukas į laidą nepapuolė), bet apskritai jis liko totalinė enigma.
Sužinojau, kad jis mokėsi dailės mokykloje, kuri atmušė jam norą užsiiminėti daile (and how many times have we heard that story before), ir kad jam labai patinka Klaipėda, kuri jam artima, ir jis nesakė – kaip artima. Tai žmogus, kalbantis mįslėm, bet ne dirbtinai mistifikuotai, o kažkaip teisingai ir labai korektiškai. Truputį jame yra kažkas kosminio. Jis ne iš šios planetos, gerąja prasme.
Nesužinojau ir atsakymo į klausimą, kodėl, kodėl jis gali būti vienintelis toks, kurio nėra nemėgstančių. Aš dar nemačiau žmogaus, kuris ką nors blogo pasakytų apie Igorį Kofą.
Tik pajutau nuėjęs per toli, kai paklausiau, ar tikrai jis visą laiką laimingas, ramus ir atsipalaidavęs dėl savo pasirinkimų, kaip atrodo. Pasakė, kad aš jį matau tikrą, nes jis naktimis apie tai galvoja.
Mes visi komunikuojam ramybę ir atsipalaidavimą, ir kaip mums viskas gerai sekasi, ir kad mes neabejojam dėl nieko. Paskui užsidarom duris, ir to, kas už jų, niekas nemato.
Aš likau totaliai priblokštas šito žmogaus, kuris tikrai nėra geriausias pasaulyje kalbėtojas, bet damn it, turbūt gryniausios prabos pašnekovas, kokį tik galima įsivaizduoti.
Visa laida taipgi ir video yra čia.