Galėtų dar ir Lietuvoje būti IKEA su angliškais užrašais, tačiau šiemet ir 2015 metais tai nebūtų realistiška
Atsilankiau IKEA parduotuvėje (dažnas lietuvis sakytų: “Ikėjoja”), ir grįžau, kaip man yra įprasta, su kompleksiniais jausmais ir giliomis įžvalgomis.
Santykiai su IKEA yra du: mano asmeninis ir parduotuvės santykis su Lietuva, kokia ji turi būti.
Asmeninis: taip, priminė nedidelę dalį, kaip aš gyvenau Anglijoje 16 metų (nuvažiuodavau kartą per metus ir į IKEA, nors arti buvo amerikietiškas Costco ir ten buvo daugiau to, ko man reikėjo; juk nereik naujo stalo kasmet).
The Sweden Shop, jau praėjus pro kasas (Lietuvoje – “Švediško maisto parduotuvė”) man graudžiai priminė mano paties jaunystės sentimentus, kai ten rasdavau Lietuvos – tokios, kokią ją buvau palikęs – atgarsius: kavą Lofbergs Lila ir Pripps alų, ir šokoladkes Daim. Not anymore: kavą geriu kitą, Prippso nenoriu, be to, Vilniuje alkoholio ir nėra parduotuvėje, o Daim kiekvienam Statoile.
Apžiūrėjęs kėdes, stalus ir lovas, prisiminiau tuos laikus, kai dar galvojau, kad gražesnis namų apsistatymas gali atnešti laimę.
Koks buvau durnas. Daiktai yra tik daiktai, o IKEA daiktai dar ir ne visi kokybiški (pvz., čiužiniai puikūs, indai – baisūs, kas kita yra kaip pasiseka, reik žiūrėti). Net nupurtė prisiminus. Praeitas etapas, gyvenimas dabar visai kitas.
IKEA yra tai, kokia Lietuva turi pasidaryti kuo greičiau
Kas nuostabu toje parduotuvėje, kad ten lietuviška likusi tik kalba iškabose ir etiketėse (maža to, dar ir gerai išversta, kas retai pasitaiko), ir dar litai, bet ir tie nebeilgam, greit bus eurai.
Aš dievinu tai, kad IKEA yra metodiškai importinė. Nė vienos šiaudinės skrybėlės nei trispalvės nei vitražo su kunigaikščiu Vytautu, jokio nacionalinio kolorito, at all. Tai yra užsienio dalis ir nebando apsimetinėti kažkuo kitu.
Vikingų gatvėje Vilniuje (nuostabus naujos gatvės pavadinimas, yay) viskas nuo pradžios iki galo kaip užsienyje, o ne kaip Lietuvoje – gatvės, vežimėliai, šiukšlinės, restoranas (apie jį atskirai bus Laukinėse Žąsyse, o kas parašys, kad tai ne restoranas, o valgykla, tai maloniai prašau, eikit jūs na*ui, jūs hopeless debilai su savo debiliškom pasikartojančiom kliedenom apie lietuvių kalbą – kokia nors tarybinė Palanga arba Senasis rūsys buvo žymiai mažiau restoranas, negu McDonald’s, nes ir maistas, ir aptarnavimas tose tarybinėse skylėse buvo žymiai mažiau panašesni į maistą ir aptarnavimą, nei moderniose greito maisto įstaigose su padėklais).
Aš turiu svajonę. Aš noriu, kad su3,14sti tarybinių daugiabučių kvartalai (taip, tie patys, kur mūsų tėvai ir seneliai gyveno, džiaugėsi ir mylėjo, tik neapsiverkit dabar nuo savo Šeškinės ir Viršuliškių romantinių prisiminimų, kaip jūs pirmą kartą gavote pagraibyti bendraamžės po maike tamsioje laiptinėje su perdegusiom lemputėm prie musoroprovodo*), tie visi kvartalai būtų su dideliu wrecking ball’u** išgriauti na@ui (nepabijokim šio žodžio), ir ant to wrecking ball’o dar galėtų sėdėti Miley Cyrus ir garsiai dainuoti, apsižergusi lenciūgą.
Ir kai tai bus išgriauta, tegu viskas būna sulyginta su žeme ir užlieta žvyru, skalda, asfaltu, betonu – lygiai, kaip stiklas, ir tegu ten būna dar parduotuvių, prekybos centrų, burgerinių, greito maisto ir ne tokio greito restoranų, krepšinio arenų, ir tegu ten NIEKAS neprimena, kad čia buvusi Tarybų Sąjungos šalis, nebent jūs užsiliptumėt ant stogo ir pamatytumėt tolumoje Senamiesčio bokštus ir Gedimino pilį.
Ir kad atvažiavę rusai ir baltarusiai iš savo šalių čia neprisimintų nieko iš savo vaikystės ir jaunystės, tegu jiems tai būna užsienis ir nepažįstamas kraštas, ir galbūt tada mažiau norėsis čia atvažiuoti su tankais ir jaustis kaip namie.
Man nereikia, kad svečiai iš ex-Tarybų Sąjungos čia jaustųsi kaip namie, kur jiems miela ir pažįstama. Man reikia, kad jie jaustųsi kaip krašte, iš kur juos gali sročnai deportuoti, jei tik kažką ne taip elgsis ir kalbės. Man reikia, kad jie jaustųsi laimingi, gavę vizą (nes daug kas negauna), ir nesaugūs, nes čia ne jų kraštas su ne jų taisyklėm.
Ir jeigu rauginta senoji karta, išaugusi, gyvenusi ir mylėjusi savo stambiaplokščiuose namuose irgi nuo to jausis kaip svetimame krašte, tai man yra visiškai neskaudu: tegu pratinasi gyventi naujai arba tegu nevažiuoja niekada į IKEA, nes ten yra viskas taip, kaip dabar bus Lietuvoje.
—
* Šiukšlių išmetimo šachtos
** Wrecking ball yra tas bumbulas, kurį įsiūbuoja ir juo griauna namus.