Mantas Stonkus, jis rimtas
Mantas Stonkus yra vienintelis iš tų, kurie Lietuvoje daro stand-up comedy ir užsidirbinėja pinigų iš humoro, kartu ir trainintas kaip profesionalus aktorius, ir ne šiaip sau, bet ir magistrantūroje (būna ir tokia aktoriams, kur moko tikroviškiau verkti, negu bakalaurus). Kadangi efyras buvo rugsėjo pirmąją, tai pakalbėjom apie moksleivius su kardelias (gladijolėmis) rankose ir apie tai, kaip moko aktorius, ir kodėl niekas kitas, išskyrus aktorius, neprisimena savo dėstytojų su tokia šiluma ir tiek daug detalių.
Mantas (jau kelintas mantas: buvo Mantas Petruškevičius, buvo Mantas Katleris – tai jau kaip ir trečiasis Mantas mano laidoje) pirmasis atėjo į mano laidą naujame sezone (yay, laida dabar beveik dvigubai ilgesnė, negu anksčiau, ir nauju laiku, 12:10), ir yra vienas iš senų draugų ir pažįstamų, su kuriais kalbėdamas, turiu neįsijausti ir nesukurti tokio vaizdo klausytojui, kad čia mes tiesiog belekokie draugeliai pliurpiam.
Dar buvo skambinantysis plačiai žinomas Antanas iš Klaipėdos, kuris visada prašo papasakoti anekdotą apie komunistus, ir todėl Mantas Stonkus – nebūtų aktorius – užsiruošė anekdotą, patį durniausią, kokį tik galėjo rasti internetuose, ir perskaitė į eterį. Tas anekdotas buvo tikrai baisus ir buvo tik maždaug 3 kartus geresnis, negu vidutinė laida iš festivalio “Juokis”. Visi liko labai patenkinti.
Dar Mantas papasakojo, kad yra iš Plungės, bet paskui gyveno Mažeikiuose, kur ir lankė mokyklą, ir jam ten labai nepatiko, ir buvo labai viskas atvira jo pasakojime, bet sako, pykčio nelaiko, ir tuo lengva tikėti, nes aktorius atrodo labai geras ir šiltas.
Jis pasakojo, kaip kažkada kai buvo mažas pacaniukas, ėjo Palangoje nuo jūros, sutiko Algį Ramanauską, ir šis jam pasirašė autografą, ir štai ne tik prisimena ligi šiol, bet ir pats pasirašinėja gerbėjams, ir dar maža to – dabar jie su Algiu kartu ir teatre, ir TV. Tai va ir prašom, kaip pildosi svajonės.