Protokolai grįžta prie senos, šlovingos tradicijos. Autorius-svečias ant raudonojo kilimo, Liudvikas Andriulis, dar vieną mūsų politinės nekorekcijos Rush Limbaugh.
Protokolai publikuoja tekstus be pakeitimų ir be kupiūrų. Jei jus įžeidžia šis tekstas, labai gerai. Parašykite man, kad buvo neskanu; parašykite man, ar negalima buvo kitaip, Andrius Užkalnis writes.
— — —
Liudvikas Andriulis
Prieš keletą metų rašiau apie Kenksmingą Neveikėją – redakcija tapatybę žino. Originaliame tekste buvo vadinamas pavarde, čia – su find/replace pakeista į Neveikėją, nes ne apie jį (apsiramino lately).
Tai – vienas geriausių mano rašytų tekstų ever, čia nepublikuotas. Story paprasta – vienas pizdukas drįso kažkiu formaliu pagrindu aiškinti, kad Google Streetview yra nelegalu, ir aktyviai bandė tai stabdyti.
Nuo baisios gėdos ir nevilties tada išgelbėjo tuomet teisingumo ministru dirbęs ir kiaušinių turintis Remigijus Šimašius. Nepamirškime herojų – neveikėjas tada buvo arti to, kad Google Street View nebūtų čia, ir jei ne Šimašius, nežinia, kaip būtų pasibaigę. Ačiū dievui, tas konkretus neveikėjas buvo idealistinis, tiesiog beprotis. Deja, būna ir protingi, korumpuoti neveikėjai – todėl neturime Chevron.
Skiriu Skardžiui, korumpuotam išdavikui su neveikėjo pakraipa – Independence proga.
_____________________________
Yra ypatinga veislė netikėlių, kuriuos pamačius man krauju pasrūva akys. Tai nevykėliai, kurie džiaugiasi kažką sustabdę.
Vakar akys krauju pasruvo pamačius vieno veikėjo pareiškimus dėl Google Street View. Apie Street View tuščia kalbos – tai bus, ir ačiū Dievui. Verčiau kalbėsiu apie tų kenkėjų veislę. Vadinsiu juos neveikėjais.
Neveikėjai jaučia lytinį pasitenkinimą laužydami kojas priekin žengiantiems. Tokie protestavo prieš Kruonio HAE, tokie neveikėjai protestuoja prieš aplinkelius prie Byalystoko, naujus greitkelius, atomines elektrines, vėjo jėgaines, bazines stotis, dangoraižius. Anadien tokie protestavo prieš prekybos centrą Briuselio industrinėje zonoje, dėl tokių ribojama Heathrow plėtra, tokie gali paaiškinti, kodėl prekybos centras neturėtų dirbti 24 valandas per parą. Jų buvo visuomet – neabejoju, kad buvo panašus veikėjas, griežtai protestavęs prieš bulves Europoje – akivaizdu juk, grėsmės didžiulės, nauda neaiški. Turbūt buvo protingai pasisakančių prieš radiją, televiziją ir moteriškus tamponus. (Visų apsikakojusių eko-bobelkų, apsirijusių daigintų kviečių, stabė iš Tarybų Lietuvos laikų, žiniuonė Dr Eugenija Šimkūnaitė, tegu jai lengvas būna dirvožemis, per teliką vieną kartą argumentuotai kalbėjo prieš šviesos muziką diskotekose, nes neteisinga tatai jaunimo pramoga; kiti ligi šiol negali pakęsti, kai per Kalėdas visas išpuošta ir groja muzika, nes pagal tikrąjį Christmas spiritą reikia verkti – redakcijos pastaba).
Jų daug versle, ypač didelėse kompanijose. Ten visuomet rasi pizduką, ieškanti priežasčių, kodėl negalima kažko daryti. Tų apgailėtinų kirminų ypač daug ten, kur pilka – HR’e, pirkimuose, kai kuriose IT nuotekų surinkimo cisternose, kartais juos bato kulnu traiškai įsitaisiusius visai netikėtose pozicijose. Ne, per didelė rizika, ne, nėra resursų, ne, tikrai negalima, ne nepasirašysiu. Tekšt tokio menkystos smegenys ant lango, tik gaila – ne kasdien pasitaiko darbuotojas, turintis pakankamai valios ir drąsos tokius pagaliu su malonumu daužyti. Kitas pabūgsta – ir netenkame kažko naujo, gražaus, gero, rizikingo.
Neveikėjai jaukiai jaučiasi intelektinėje tamsoje, ir tuomi yra artimi giminės gražuliams, bačkiams ir verygoms. Su tokiais kovojo Kolumbas ir Kopernikas, su tokiais kovoja Donskis ir Šimašius su Masiuliu. Negebėdami kurti, menkystos stabdo. Kartais jiems pavyksta net griauti, ačiū dievui, dažniausiai kiaušių neturi tam, ieškinio paduoti nesugeba, loti tik moka. Žmogiška – stabdyti yra daug lengviau, nei stumti, todėl stabdžio rolė pritraukia vidutinio intelekto, menkiausių kūrybinių gebėjimų šliužus, tegebančius tik kitiems pisti protą, bet negebančius sukurti nieko, verto bent menkiausios kritikos.
Jie kenksmingesni už vagiančius parazitus, kenksmingesni už korumpuotus valdininkus. Jie kainuoja laiko, pinigų, blogiausia – jautresniems kainuoja entuziazmo. Google galėjo pradėti fotografuoti jau prieš savaitę, суходрочуны tą savaitę iš mūsų atėmė. Va kodėl pamačius tokį, jį reikia, Putino žodžiais, мочить в сортире. Kad bijotų išlįsti, kad žinotų, kad išlindęs bus nuspirtas kaip supuvęs grybas, išsitaškys į kamieną ir graudžiai raudos kamputyje.
Nėra sunku pastebėti šiukšles – jie smirdi iš toli, juos visuomet atpažinsite – tai tie veikėjai, kurie sako negalima, ne pagal taisykles, neaišku, stop. Tai tie, kurie policininkams aiškina apie prisistatymo taisykles, tie, kurie atmeta popierių, nes ne toje pusėje pasirašytas, tie, kuriems dangoraižiai trukdo.
Jokiu būdu neagituoju jų aktyviai ieškoti, jie to neverti. Einantys priekin visuomet laimės. Vistiek Google fotografuos Lietuvą, vistiek Šimašius atpiso tą valdininką, o Masiulis – brazauskinį vagį iš VNO išmetė (gelžkelių, gaila nespėjo išvalyti), vistiek Donskis perkruš visus nekroprofesorius ir bus VU rektoriumi, o Šimonytė toliau su savo juodu strap-on’u sodomizuos menkiau išsilavinusius socdemus.
Bet jei dirbi didelėje kompanijoje, ar savivaldybėje, ar universitete, ir turi naują, groundbreaking idėją, ir sutinki tokį protą pisantį Neveikėją pakeliui – spirk į jį kulnu, kad krūminiai išsilakstytų, ir nieko nebijok – tokie yra menki, nieko nesugeba ir išties labai bijo mūsų, einančių į priekį. Traiškyk kulnu, ir eik į priekį.