Nuo naujų metų Lietuvoje bus nauja valiuta – euras. Ne tik atsikratysime sunkaus Landsbergio ir Vagnoriaus palikimo, lito, kurio niekas nenorėjo, bet ir prisijungsime prie šeimos valstybių, kurios įsivedė bendrą Europos valiutą ir rado sėkmę – pavyzdžiui, Graikijos ir Portugalijos.
Euras apipintas mitų ir nesusipratimų virtinėmis. Kai kurie iš jų yra tiesa, kai kurie – panašūs į tiesą, kai kurie gal ir yra nepanašūs į tiesą, tačiau teisingesni, nei žemės referendumo iniciatorių argumentai.
Svarbu būti informuotiems: būtent dėl to, kad Lietuvos rinkėjai buvo gerai informuoti, jie pasirūpino teisingais sprendimais, nusprendę atsisakyti skalūnų ir nestatyti branduolinės elektrinės, nes niekas nenorime liepsnos iš elektros lizdo ir švytinčių dujų. Taip pat turime susitvarkyti ir su euro įvedimu.
1. Po euro įvedimo viskas brangs. Tai yra aiškiai suprantama: vienas euras lygus 3,45 lito. Reiškia, jei batonas kainuodavo 2 litus, dabar jis kainuos 6,90 euro, arba (senaisiais pinigais, litais) 6,90 x 3,45 / 2 = 11,90 Lt už tą patį batoną. Brangoka gaunasi duonutė, bet tai o kas jiems, Seimo nariams ir kitokiems valdžiažmogiams? Jų atlyginimai jau padidinti 3,45 karto, o kai kurių – dar daugiau.
2. Valdžia nepasakoja, ką padarys su senais litais. Jums tai neatrodo įtartina? O juk, specialistų liudijimu, šalyje cirkuliuoja apie 7 mlrd. vertės litų banknotų (apie monetas jau nekalbu). Šalyje yra apie 1 mln. pensininkų. Išdalinus tuos pinigus, surinktus keitimo metu, visiems šalies pensininkams, kiekvienas gautų apie 7000 litų, arba apie 2000 eurų, kiekvienam senoliui. Nemenka parama, apmokant šildymo sąskaitas, perkant vaistus ir pradžiuginant anūkus dovanėlėmis.
Tie litai, išdalinti pensininkams, niekam nepakenktų (jie jau išspausdinti, todėl netenka kalbėti apie pinigų masės didinimą). Juos beliktų iškeisti į eurus (popierinius arba įskaityti į banko sąskaitas), kurias turi beveik kiekvienas.
Tačiau vargu ar taip atsitiks. Kas gali paneigti, kad šie pinigai nenusės Seimo narių ir kitų seimūnų banko sąskaitos Šveicarijos bankuose (Šveicarija nėra euro zonoje, ir ten esančios lėšos yra saugios nuo konvertavimo)?
3. Jums to niekas nesako, bet iki keitimo įmokėjus pinigus į seną (jei dar turite) investicinę (privatizavimo čekių) sąskaitą, litai pavirs eurais santykiu 1:1 – tiesa, tuos pinigus galėsite panaudoti jau tik valstybinės nuosavybės privatizavimui. Tačiau turint daug litų, tai gali būti pelningas variantas. Žinoma, naujos investicinės sąskaitos jums neleis atsidaryti (išskyrus vis dar egzistuojančius Taupomojo ir Akcinio Inovacinio banko skyrius, vis dar veikiančius Kupiškyje, Pakruojyje ir Latvijos Respublikos teritorijoje iki 2015 m. sausio 15 d.), tačiau visada galite pasinaudoti vis dar veikiančiomis giminaičių investicinėmis sąskaitomis.
4. Lietuvos piliečiai, kurie perėjimo prie euro momentu (2015 m. sausio 1 d.) bus ne Lietuvoje, bet Europos Sąjungos teritorijoje, galės išsikeisti litus į eurus nemokamai bet kurioje tos šalies keitykloje palankiu santykiu (pensinio amžiaus keliautojams litai į eurus bus keičiami santykiu 1:1,5, tačiau ne daugiau 10 tūkstančių litų vienam asmeniui, išskyrus tremtinius ir politinius kalinius, pateikusius atitinkamus pažymėjimus – jiems galios 15 tūkstančių litų riba ir galiojantis keitimo santykis bus 1:1,2). Graikijos respublikos teritorijoje litai taip pat galės būti keičiami ir į naująsias drachmas.
5. Metaliniai litai – atskira istorija. Suprantama, kad litų ir lietuviškų centų monetų niekas negalės iškeisti į litus nustatytu santykiu. Sakykim, 5 litus reikėtų iškeisti į 1,44 EUR monetą, tačiau tokios monetos euro zonoje nėra. Todėl 5 litų monetos bus keičiamos tiesiog į 1 euro monetą. Šiek tiek prarasite? Žinoma. Tačiau daugelis ir išloš. Pavyzdžiui, 2 litų monetą reikėtų keisti 58 eurocentų moneta. Tačiau kadangi suma didesnė, nei pusė euro, ją tiesiog keis į vieno euro monetą.
Klausiate, ar apsimoka išleisti 5 litų monetas ir pataupyti 2 litų monetas? Žinoma! Planuojantis visada laimi. Pasiruoškite įvedimui ir jūs laimėsite taip pat.
6. Jau dabar dažnas prekybininkas reaguoja nervingai, kai pirkėjas ištiesia 200 litų banknotą atsiskaitymui, o ką jau kalbėti apie 500 litų banknotą? Ko laukti, kai dažnas pirkėjas, gavęs atlyginimą, teturės piniginėje šiugždančius 500 eurų banknotus (jie atitinka 1725 Lt šių dienų pinigais). Atsakymas – prekybininkai turės krapštyti grąžą arba prekės bus jūsų NEMOKAMAI. Būtent todėl daugelis prekybininkų taip priešinosi euro įvedimui.
7. Lietuvai prisijungus prie euro zonos ir įvedus eurą, pagaliau baigsis laikrodžių sukiojimas pavasarį ir rudenį, visas tas „vasaros laikas“, kurį kažkada įvedė Nepriklausomybės Akto signatarė Laima Andrikienė. Dabar Lietuva nuolatos gyvens pagal „eurozonos laiką“. Ar kada girdėjote, kad prancūzams reikėtų sukioti rodykles, kad jų laikas sutaptų su ispanų laiku? Neteko ir man. Dabar žaidimai su laikrodžių rodyklėmis baigsis, ir žmonės galės susitelkti darbui ir mokslui.
8. Gruodžio 31 dieną Lietuvoje bus pakeisti visi bankomatai (litams pritaikyta įranga negalės išdavinėti eurų), todėl taip pat teks pasikeisti visus PIN kodus pagal paprastą formulę: jūsų esamas kodas turi būti dauginamas iš 3,45 ir pirmieji keturi kodo skaičiai bus jūsų naujasis kodas. Pavyzdžiui, jei jūsų kodas dabar yra 7984, tai naujasis kodas bus (7984 x 3,45 = 27544,80) – 2754. Jūsų mobiliojo telefono SIM kortelės kodas nesikeis, jei mobiliajame telefone įjungta roumingo paslauga.
9. Už automobilio statymo paslaugą ir toliau galėsite mokėti litų monetomis, tik statymo laikas bus perskaičiuotas pagal lito ir euro keitimo santykį. Finansiškai nenukentėsite, tiesiog turėsite greičiau susisukti restorane ar susitikime, juk automobilio statymo laikas sutrumpės 3,45 karto! Tiesa, ši priemonė taip pat padės sumažinti kamšatį miestų centruose.
10. „Bendrieji“ eurų banknotai, žinoma, neturės jokios lietuviškos simbolikos – jie vienodi visoje euro zonoje. Tačiau ypatingomis progomis Lietuva galės išleisti savo banknotus, šiek tiek modifikuotus (panašiai, kaip Škotijoje svarų banknotus leidžia Bank of Scotland, Royal Bank of Scotland ir Clydesdale Bank – šie svarai yra tokios pat vertės, kaip ir Anglijoje leidžiami), ir vietoje stilizuotų Europos pastatų ten bus vaizduojami Valdovų rūmai, Kauno pilis, Klaipėdos senamiestis ir sostinės vamzdis prie Neries. Deja, šie banknotai nebus priimami atsiskaitymui už Lietuvos ribų.
Andrius Užkalnis rašo tinklaraštyje Protokolai ir restoranų kritikos portale Laukinės Žąsys