Vaidas Saldžiūnas (labai per klaidą vieną kartą laidoje pavadinau jį Valdu, bet jis priėmė mano atsiprašymą) yra senas mano bičiulis iš Lietuvos Ryto. Jis buvo redaktorius tokio priedo “Rytai – Vakarai“, kurį aš ir mano kolega Arvydas, kai dirbome BBC, vadinome “Mornings – Evenings“, ir tai buvo geras sumanymas. Ta prasme, ir priedas geras sumanymas, ir pavadinimas labai geras sumanymas.
Vaidas yra iš tokių svečių, su kuriais labai gera bitchinti apie viską, kaip kokie grumpy old men. Pakalbėjome apie tai, kodėl žmonės eina aurus keistis į paštą, kur yra nepatogiausia, blogiausia ir nesmagiausia (nes jie pasiilgę eilių – jiems stinga blogo tarybinio gyvenimo).
Pakalbėjome apie tai, kaip jam žydai moka už tai, kad jis juos visaip girtų.
Ne, iš tikrųjų, tai šiaip jau požiūris į žydus Lietuvoje radikaliai pasikeitė. Pasidarė nebe gėda remti ir palaikyti Izraelį ir jo veiksmus Gazoje, ir jaunuoliai, iš kurių tikėtumeis euroleftistinio socialistinio arafatkinio elgesio yra visiškai normaliai transatlantiniai ir myli Ameriką, Izraelį ir kapitalizmą, o taip pat intervencionistinę Amerikos politiką.
Apsvarstėme Rusiją, ir Vaidas yra gana pragmatiškas ta prasme, kad jis labai niūriai žiūri į atrodantį 2014 m. buvusį pasaulio prablaivėjimą dėl Rusijos ir Putino. Kažkiek prablaivėjo, bet tai nereiškia, kad jie vėl negalės prisigerti ir būti girti. Indeed, nelinksma. Aš tai prisimenu kaip prieš du dešimtmečius su biškiu Vakarai kliedėjo, kaip čia Rusija pagaliau atsuko savo gauruotą lokio užpakalį į demokratiją ir pliuralizmą, ir oi oi, dabar rusai nori laisvės ir civilizacijos, tai mes jiems davai padėkim pagelbėkim ir duokim pinigų.
Dabar maniau, kad jau viskas, kliedesiai baigėsi amžinai. Nieko ne amžinai. Pasikeis valdžia, Rusija iš gulimos padėties pereis vėl ant kelių ir vėl bus pašerta pagalba ir kreditais, o jų atsikandę, vėl drąskys akis ir pasiims dar vieną Krymą.
Visas audio (vaizdo nerodome, kad priešai nesusigaudytų) yra čia.