Ze krokodilz.
Euro įvedimu ir atatinkamai straipsniu apie Briuselį* baigėsi puikūs pusė metų, kai kiekvieną šeštadienį Lietuvos Ryto priede Gyvenimo Būdas būdavo mano puslapis apie kurį nors pasaulio miestą, kuriame buvau ir kur patariau, ką pažėti per 24 valandas.
Puslapis vadinosi “24 valandos su Andrium Užkalniu“, kas savaime daug kam privertė paūmėti karštligę ir pilnaties sukeltus simptomus. Ne kiekvienas nori su manim praleisti 24 valandas. Ir dar kas savaitę.
Pasigirsiu pats: Lietuvos spaudai ta skiltis buvo žingsnis Vakarų kryptimi, nes puslapis buvo subjektyvus, epizodiškas ir siutinantis statistinį už referendumą balsuojantį lietuvį-debilą, kuris negalėjo patikėti, kad Paryžiuje rekomendavau Eurodisney rizortą ir nepaminėjau Orsay galerijos.
Prie tokio rašymo visus čmošnikus reikia pratinti, kaip ir prie idėjos, kad kas nors vienas gali užsakyti Prancūzijoje kvapą ir pavadinti “Lietuvos kvapas” ir pardavinėti kaip tokį – juk iš visų kampų pavydžios sutraukos tuojau paleidžia gerklę: “o kas nustatė, kad čia Lietuvos kvapas, kas išrinko, kas paskyrė“. Cit, jūs kvailos, bukos kritikavimo vedmos – jūsų niekas neklausia, jūs tylėkit rausdami savo konteinerius ir misdami atliekom, ir džiaukitės, kad dar kažkas jums kažką papasakoja. Jūsų šūdinoms gerklėms niekas nedavė komandos loti.
Man buvo dvigubai malonu, kad surauktom šiknom iguanos ir kitokios genetinės atliekos kas savaitę kraujavo, rašydamos, kad čia perrašyta iš internetų ir kad čia tipo autorius keliauja nuo kėdės neatsikeldamas – sprinkit, dišovos pagiežingos kirmėlės. Jūs net neįsivaizduojat, kad galima kas savaitę rašyti vėl apie kitą pasaulio miestą, ir būti visur buvus. Visas jūsų supelijęs kaimas per tris gyvenimus tiek nenuvažiuoja, kiek aš esu keliavęs, jūs Šventosios pajūrio kebabais raugėjantys runkeliai.
Užkalnis prie senų daiktų: Ramūno Danisevičiaus nuotrauka. Lokacija: Žaislų Muziejus in Vilnius
Tai va, o po šių gerumo žodžių – dar geresnė naujiena. Dabar kas šeštadienį Gyvenimo Būde aš rašysiu apie daiktus, kurie dar gyvena, bet yra beveik nebenaudojami. Rašomosios mašinėlės, pigūs juostiniai fotoaparatai ir kitkas. Kas savaitę po daiktą.
—
* Straipsnis:
Briuselis labai tinka kaip paskutinė stotelė ir naujos eros Lietuvai pradžia. Mažos Belgijos sostinė, siejama su Europos biurokratais ir jos institucijomis, žmonių sąmonėje nuobodesnė už giminės puotą kaimo turizmo sodyboje. Tai netiesa. Pamiršus Briuselio biurokratus ir institucijas, kurios tikrai nelaimėtų populiarumo ir žavesio konkursų, tai puikus lengvai gyventi ir nuostabiai šiltas miestas. Briuselyje nėra Paryžiaus padavėjų pasipūtimo ir Amsterdamo susigrūdimo. Skaityti toliau.