Su skoniu
Miesto gyventojas su giminaičiais iš kitų miestų ir miestelių susiduria vis rečiau, ir, tiesą sakant, jis nėra dėl to labai nelaimingas. Jei miesto gyventojai labai mėgtų susitikimus su giminaičiais, tai jie ten dalyvautų dažniau, bet dabar artimesnis ir geidžiamesnis kontaktas su kaimu yra apsilankymas Senukuose ir daiktų ir šriubų pirkimas savo užmiesčio sodybai.
Anksčiau į sodybą galima buvo vežti senus baldus iš mamos, kurių jai jau nebereikia, bet net ir sudrožtų sofų ir paklypusių 1975 m. pavyzdžio asimetriškų trikampių staliukų ant smailų kojų lobynai sumenko, mamų turtai išvežioti, ir mamos kuo toliau, tuo labiau apsistato 1992 m. pavyzdžio „poilsio namų“, t.y., fanieruoto negražios spalvos medžio, baldais, tuo tarpu kai jųjų vaikai atsinaujina interjerus Ikėjoje, ir taip ir sukasi amžinas ratas.
Viena proga, kur jis akis į akį susiremia su išplėstine gimine, yra šeimos jubiliejus, kuris būna kieno nors namuose už miesto arba, šiais laikais vis dažniau, kaimo turizme, nes nors ir kažkiek kainuoja (pagal apgyvendinimo baisumą ir prajodytas lovas, galėtų išvis nekainuoti), tačiau visada turi nešvaraus karšto vandens kubilą.
Giminių baliuje miesto gyventojas sutinka visus socialinius stereotipus, kurių būna pasiilgęs.
Kalbas mėgsta sakyti, dar ir šiek tiek tragiškai laužydama rankas, laiba, bet liūdno veido moteris vardu Danutė – ji dirba mokykloje rajono centre ir yra žymiai labiau išsilavinusi, nei visi jos giminaičiai kartu paėmus, ir labai dažnai apie tai galvoja. Jos tostai jubiliato garbei visada prasideda taip pat: „Giedriau! Tavo močiutės vienkiemyje Šabakščiuose ant lauko auga medis. Jo šaknys eina gilyn į žemę, o šakos stiebiasi į viršų.“ Dar tostui neįpusėjus, kitos giminaitės pradeda ašaroti, o vyriškiai sukioja tarp pirštų čierkutes.
Prie kiekvieno stalo būna rausvažandis ir palyginti gerai išsilaikęs dėdė Vaclovas, kuriam dabar apie 60, bet jis atrodo geriau, negu kitas giminaitis, Kęstas, kuriam nei 50 nėra. Kęstas per visą gyvenimą gėrė smarkiai ir su noru, ir susidrožė žymiai greičiau.
Dėdė Vaclovas yra tai, ką mėgsta vadinti „kompanijos siela“, ir jei kompanija turėtų sielą, tai turbūt taip ir būtų, o gal ir ne, nes jis ne siela, o greičiau tik nesąlyginis refleksas: kaip padas nevalingai reaguoja į kutenimą, taip ir dėdė Vaclovas negali nieko praleisti pro ausis, ką išgirsta prie stalo. Jis viską, kaip lęšis, perverčia į šiek tiek nešvankų juoką. Pavyzdžiui, išgirdęs, kad drovi giminaitė Irena (beje, Irutė dar netekėjusi – jis labiausiai mėgsta kabinėtis prie netekėjusių) pirko čiužinį ir jai šiek tiek kainą nuleido, Vaclovas neišvengiamai suriks nuo kito stalo galo: „O tai pala pala, kas ten tau ant to čiužinio nuleido?“. Suprunkščia vyresnio amžiaus tetos, jau užglaistytos brendžiuku, šypteli vyrai, nenorintys aiškiau rodyti, kad juokas jiems patiko, nes antraip gaus per skiauterę nuo piktų žmonų, kurioms visai nepatinka, kad tokie juokai yra kažkam juokingi.
Kai didžioji dalis tostų pasakyta, vyrai – ir miestiečiai, ir giminaičiai iš kaimo – eina į lauką rūkyti, ir kalbasi visuomet apie tą patį: kam kiek kainavo automobilio remontas, kaip nežmoniškai brangu yra taisyti mašiną, jeigu paeina turbodyzelis, ir galiausiai apie tai, kaip gerai kuris mobilus operatorius traukia duomenis kaimo turizme. Miesto gyventojas, ypač jaunesnis, pasako, kad iš jo sodybos net neina įkrauti nuotraukų į Instagramą, ir tik supratęs, kad jis yra vienintelis, kuris naudojasi Instagramu, o kitiems tai nieko nereiškia, nutyla sau.
Moterys tuo tarpu susirenka grupelėms, prie sustatytų kėdžių prisistumdamos dar daugiau kėdžių, ir dažniausiai aptarinėja tas, kurias mato kitame stalo arba kambario gale (Dainius su nauja žmona, ji už jį jaunesnė, gal ne tokia durna kaip atrodo, bet nu koks skirtumas, kaip jinai su juo gyvens, kai jis jau tuoj pradės į sauskelnes daryt), paskui aptaria kaip ta žuvis tai nelabai buvo, nors mišrainės tai šį kartą nieko, ir tuomet jau būna laikas, kaip per futbolo rungtynių pertrauką komentatoriai susirenka prie stalo aptarti geriausių momentų, taip ir čia yra aptariami geriausi ir blogiausi tostų nusišnekėjimai.