Dr Andrius Užkalnis pasirašinėja savo penktąją knygą skaitytojams ir žiūri į kamerą
Kokia buvo Tarybų Lietuva, jau žinome. Andriaus Užkalnio bestseleris „Naujųjų laikų Evangelija pagal Užkalnį“ (2014, „Obuolys“) buvo išparduotas keliais tiražais ir pasakojo apie autoriaus vaikystės Lietuvą, jos statinius, leidinius, drabužius, svaigalus ir maistą. Dabar A.Užkalnis pasakos apie tarybinius žmones, kuriais buvome mes visi, gimę iki nepriklausomybės.
Portalas lrytas.lt siūlo ištraukas iš naujos autoriaus knygos „Antroji Evangelija pagal Užkalnį“, pasirodysiančios jau visai netrukus. Tai jau penktoji A.Užkalnio knyga.
Knygoje – tų laikų žmonės ir jų sąmonė. Ten filmai, formavę pasaulio suvokimą ir dėlioję šmaikštumo taupyklę, tabletės ir kiti vaistai, gydę labiau vaizduotę, negu kūną, laisvalaikis ir saviraiška, sugalvoti valstybės ir prievarta sušerti žmonėms, ir sportas nesportiškiausioje pasaulio šalyje. Knyga visus tarybinius žmones surūšiuoja į kelias kategorijas, nes visi iš esmės buvo vienodi ir skyrėsi tik lytimi ir likusia distancija iki grabo lentos.
Siūlome pirmąją ištrauką „Nusipelniusiems gyventi geriau“.
* * *
Tarybiniais laikais, nepaisant titaniškų pastangų, pasiekti, kad niekas nepasijustų komfortiškai ir gražiai, iki galo nepavykdavo. Tarybų Sąjunga visais laikais gana nemažai priklausė nuo užsienio prekybos ir ekonominių kontaktų su kitomis šalimis (toks uždarumas kaip kokiai Šiaurės Korėjai niekada nepavyko); šimtai, tūkstančiai žmonių vis dėlto keliaudavo į kitas šalis: ne tik pardavinėti tarybinių prekių, bet ir šnipinėti, vogti technologijų arba dirbti tose šalyse, kurios labiausiai galėtų pakenkti Vakarams (Mozambike, Angoloje, Sirijoje ar Kuboje) – būti inžinieriais arba „patarėjais“, paprasčiau sakant, kariuomenės instruktoriais, mokančiais čiabuvius pusiau kvalifikuotai elgtis su Tarybų Sąjungos tiekiama karine technika.
Skaityti toliau portale lrytas.lt