Coffee Inn yra šiame mieste
Miesto Kronikos, Coffee Inn
—
Pusė skaitančių perskaitys, bet vargu ar atpažins save, nes buvusių mokslo draugų susitikimas yra tragedija, kuri patiriama tik su laiku. Čia kaip sąnarių skausmas arba santykiai su anūkais, reikia pasiekti tam tikrą amžių, kad galėtum įsijausti (ne, man sąnariai dar neskauda, ačiū treneriui ir sveikam gyvenimo būdui).
Beje, kodėl kalbos specialistai turi problemą su žodžiais „klasiokas“, „kursiokas“ ir „grupiokas“ (dar yra retesnis variantas apie flatmate, tai yra, kai su kuo nors kartu nuomojies butą: „bučiokas“)? Lietuviški žodžiai, lietuviška priesaga, taisyklinga daryba? Kokia ze fak yra tame problema? Visi žino šių žodžių reikšmę.
Juk kvaila sakyti „kurso draugas“. O jei jis ne draugas? Gal šiaip jo nepakenti, bet tiesiog stojimas į aukštąją mokyklą suvedė kartu? Kaip tada? Mano vidurinėje mokykloje, pavadintoje kolaborantės ir sovietų šlovintojos, ačiūdie, laiku užsilenkusios, vardu, skelbimų lentoje buvo iškabintas direktoriaus įsakymas: „Už draugo sumušimą reiškiu papeikimą“ – galvojau, koks čia draugas, jei jį reikėjo mušti?
Bet dabar einam prie pagrindinės temos. Jūs pastebėjote, kaip visada būna gliaudomos ne tik tos pačios temos, bet ir tais pačiais žodžiais, kai po dešimties ar dvidešimties metų susitinka klasiokai?
Visada labai trumpai apsitaria vienas su kitu, kas ką dabar daro, kas kiek vaikų ir kas kur gyvena (jei už miesto, aptariam, kiek laiko iki centro atvažiuoti, jei centre ar Senamiestyje, tai kaip su mašinos statymu; automobilio parkavimas yra miesto gyventojui labiau sielą aitrinantis dalykas, nei darbas, karjera, santuoka ir vaikai; darbą gali pakeisti, santykiai irgi visaip būna, bet o jeigu nėra kur mašinos pastatyti, tai čia neišsprendžiama, įtariu, kad būtent dėl to daugelis perka būstą už miesto – nes dar nežinia, kas blogiau, bandyti rasti vietą kieme ar ant gatvės, ar įsprausti transportą į tas iškrypėliškai suprojektuotas vieteles, kurios rūsiuose po daugiabučiais ir kur telpa lygiai 0,9 automobilio). Po trumpo apsitarimo prasideda detalus kalbėjimas apie pažįstamus, kurių nematei ir apie juos negirdėjai 10 ar 20 metų, ir visada rezultatai tokie patys.
1. Fainiausios klasės fyfos, kurias klasiokai sapnuodavo šlapiuose sapnuose, arba nelaimingai ištekėjusios ir išsiskyrusios, arba gyvena su kokiais baisaus nuobodumo diedais, kurie net nėra baisiai turtingi, užtat yra užknisantys, beveik psichopatai, praleidžia visą gyvenimą žvejodami arba gali tris valandas kalbėti apie nekomercinių daryklų alų (arba, dar blogiau, išvis metė gerti), ir jos yra apsivaikavusios keturiais snarglėtais vaikais ir išsinešusios ir apsileidusios.
2. Tyliausi klasės nerdai bernai (o taip pat ir perestukinai, tai yra, tie, kas mokėsi blogais pažymiais ir kuriems anksčiau atėjo lytinė branda, nei jie išmoko daugybos lentelę, o lytinė branda jiems atėjo dvidešimties) dabar turi antrą sodybą Karibuose ir yra teisininkai arba šiaip turi kokią nors bendrovę, kuri išrado užsukamus sloikučių dangčius, patentuotus visame pasaulyje, ir turi labai daug pinigų, kuriuos vadina milikais, kad švelniau skambėtų.
3. Geriausios klasės mokinės, atmintinai mokėjusios vadovėlį ir visada gavusios geriausius pažymius ir apie kurias sakydavo, kad jos tokios protingos, kad galės gyvenime daryti ką tik nori, sėdi kokioje draudimo bendrovėje jau daug metų ir atsiliepinėja į skambučius ir turi daug ką papasakoti apie darbą be jokių perspektyvų, apie gyvenimą be jokios laimės ir apie tai, kad didžiausia svajonė yra sudaryta iš penktadienio ir iš kaip tinklinėje picerijoje yra viskas už pusę kainos, jei su kuponais, bet reikia užsisakyti iki 17 valandos.
Kai kurioms jų pasisekė šiek tiek labiau – jos dirba mokslinį darbą kokioje nors laboratorijoje (jos sako „labėje“, čia yra maksimalus išdykumo laipsnis, kurį jos sau leidžia) ir turi daug papasakoti apie tai, kaip šiaip jau pats darbas įdomus, bet viršininkas yra visiškas šiknius ir idiotas ir nieko nesupranta.
Pastarosios gyvena su diedais, kurie dėsto kokioje nors kolegijoje kažką, ko neįmanoma paaiškinti, ir slapčia susirašinėja su buvusiomis klasiokėmis internete – kažkas mezgasi, bet taip niekada neužsimezga. Jie buvo poilsiauti Slovėnijoje, kur yra taip pat gerai, kaip Italija, bet viskas pigiau ir galima rusiškai susišnekėti.
4. Didžiausias klasės frykas – kuris visus užknisdavo debiliškais bajeriais, pavyzdžiui, kai užlipindavo durų spyną makrofleksu per klasioko gimtadienį, arba mokėdavo keturių mygtukų paspaudimu užstrigdinti liftą tarp aukštų, ir reikėdavo kviesti avarinę bet niekam net nebuvo juokinga – dažniausiai nuėjo savo frykiškumu iki prasmingo galo ir yra properly išprotėjęs, geria vaistus ir gyvena su mama.