Kaltinkite mane kuo norite, bet kai kurie dalykai negali būti toleruojami.
Štai Twinings arbata, senas prekės ženklas, jau virš 300 metų kažką reiškiantis (nuo 1706 metų). Pakelis įgytas prekybos centre Vilniuje, ne iš kokio turgaus ten.
Išsitraukiu iš dėžutės pakelį – rupūže, neatsiplėšia žmoniškai, brokuotai sukarpytas. Dar to nebuvo, galvoju.
Apžiūriu dėžutę – packaged in UK or in Poland, atspėkit kur. Bet kuriuo atveju, product of the EU.
Pasirodo, skatikus skaičiuojantys dišovi žmonės iš Associated British Foods jau 2008 metais atidarė gamyklą Lenkijoje, nes darbo jėga pigesnė, mokesčiai mažesni, ir vien, tikriausiai, lygių galimybių užtikrinimui, rasinės lygybės patarėjo etatams ir gaisrinės saugos sertifikatams susitaupo keliasdešimt tūkstančių svarų per metus.
Čia yra anglai visame gražume. Jei galima sutaupyti, blyn, sutaupysim, o kad rankos iš subinės auga naujiesiems gamintojams, tai jokios problemos, pusę sutaupytų pinigų išleisim reklamai ir vis tiek pirks. Taip kad pirmyn griauti prekės ženklo vertę.
Twinings, jūsų žiniai, yra visada brangiausia arba antra pagal brangumą arbata eilinio supermarketo lentynoje (ultra-brangūs nišiniai brandai parduodami kitur, bet tai visai kita kalba). Aš nematau prasmės Twinings produkto pirkti, jei tai iš esmės yra tik half-assed produktas gamintas Rytų Europoje.
Kaip ir Thomas Pink “of Jermyn Street, London” – kažkada buvo Jermyn Street, dabar more like Ceaucescu Avenue, nes juos siuva saulėtoje Rumunijoje.
Moralas yra dažniau apžiūrinėti pakelius.