Andrius Užkalnis – Mindaugo Ažušilio nuotrauka / DELFI
Labai dažnas, skaitydamas mano rašymus internete ir popieriuje, šiame portale ir knygose, žiūrėdamas ir klausydamas laidas, vis sako, padarę sau asmeninį atradimą. „Užkalni, tai jau susiruošei į politiką.“
Tada pasakau ir pakartoju, kad niekada neisiu į politiką. Nei į Seimą, nei į savivaldybę, nei į ministeriją, niekur. Nė į europarlamentą. Suprantate? Niekur. Į jokį renkamą postą. Nieko neturiu prieš politikus (jie dirba savo darbą, ir dirba jį maždaug su tokiu pačiu uolumu, užsidegimu ir profesionalumu, kaip ir juos išrinkę rinkėjai, kas nėra labai entuziastingas pagyrimas, bet jie nėra ir blogesni už mus), tačiau nenoriu būti politiku. Lygiai taip pat nieko neturi prieš picų vežiotojus, grikių augintojus ir kosmetikos pardavėjas prekybos centruose, bet nemanau, kad šis darbas yra pakankamai patrauklus man. Kiek Lietuvos partijų man siūlė prisijungti prie jų ir traukti į rinkimus, kampanijose kūdikius bučiuoti ir rankas spausti? Šiuo metu jau keturios. Nepykstu: jų darbas siūlyti, mano darbas atsisakyti. Tai ir atsisakiau. Nieko asmeniško.
Bet varguoliai negali patikėti. Jie įsivaizduoja, kad Seimas (arba kokia miesto taryba) yra svajonė kiekvienam, ir nesupranta, kad gali būti kitaip. Jeigu koks Visvaldas Matijošaitis nueina į Kauno merus, tai varguolis galvoja, kad jis taip daro todėl, kad turbūt iš krabų lazdelių nebeuždirba, tai jam reikia pajamų. Antano Guogos irgi nesuprasi. Lyg ir turi pinigų, bet europarlamentaras. Turbūt nesiseka jam kortomis lošti, tai gal nors taip gerovę užsitikrina, mano sau visuomenės atstovas.
Kai varguolis perskaitė, prieš keletą metų, apie vagilę Seimo narę, viešbutyje prieš išsikraustymą išsukinėjusią lemputes, tai jis piktinasi ne todėl, kad vogti lemputes yra smulkmeniška ir niekinga. Varguolis siunta, kad ne jis gavo lempučių pasukinėti: būtų tame viešbutyje, tai ne tik lemputes išsuktų, bet ir vinis dantimis iš sienos ištraukytų. Ir durų rankenas į kišenes susidėtų. Todėl vėl ir vėl kartoju tą patį. Garbės žodis, kiekvieną savaitę vis kas nors paklausia apie tą politiką. Ir tada jie neatlyžta: „bet kodėl?“. Pasijuntu, lyg kalbėdamas su giminaičiais, kurie negali patikėti, kad aš nemėgstu balandėlių ir karpio. „Bet kaip tu jų gali nemėgti? Visi juos mėgsta.“ Aš tikrai nemėgstu balandėlių ir ypač karpio. Karpis yra žuvis, kurią valgiaraštyje turėtų uždrausti Jungtinės Tautos. Tuo tarpu balandėliai yra iš kopūstų, tuo viskas pasakyta.
Skaitykite daugiau portale DELFI: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-uzkalnis-niekada-nebusiu-politikas.d?id=70028566