ŽODŽIŲ Į VATĄ NEVYNIOJANTIS ANDRIUS UŽKALNIS APIE MOTERIS. Savo ir nebūtinai.
Teksto autorė – Agnė Jagelavičiūtė
Fotografija – Tomas&Lukas
Papasakokite apie savo pirmąją meilę. Ar pamenate jos vardą? Ar atpažintumėte ją šiandien?
Neprisimenu. Čia nebandau nieko slėpti ar dozuoti informacijos, bet iš tiesų neprisimenu. Žinau, kad visada mergaitės patikdavo, tas tai tikrai.
Kiek moters išvaizda svarbi tęstiniams santykiams? Ar su metais tai kinta?
Sakyčiau, labiau svarbios pastangos negu išvaizda. Tai, ko gero, vienintelis dalykas, kur pastangas galima vertinti panašiai, kaip ir rezultatą (paprastai pastangų reikšmė yra niekinė). Tačiau jei moteris nuoširdžiai supranta, kad santykiai yra pastangos, tai ji imasi veiksmų, susijusių su savo išvaizda ir tai visada duoda rezultatų.
Tos moterys, kurios sako, kad jos neturi šansų ir vyrai į jas nežiūri, nes yra „senos ir baisios“, galėtų atvirai sau pasisakyti, kad jos yra tiesiog užknisusios savo zyzimu ir skundais.
Rūpestis savo išvaizda nėra tolygus amžinai susiraukusiam veidui ir kartojimui „mano plaukai šiandien tragiški“, „neturiu kuo apsirengti“ ir „aš atrodau baisiai“.
Žinote, kas man yra paslaptis? Iš kur moterys nuo tam tikro amžiaus ima tą specifinę, bjauriai susirūpinusią, šūdo kandusią veido išraišką, lyg kentėtų nuo visų nelaimių pasaulyje? Tokios amžinos tragikės, kaip visos senos bobos Pedro Almodovaro filmuose. Jos mano, kad tada atrodo rimtai ir solidžiai? Nieko nėra bjauresnio už rūpesčių perkreiptą moters veidą.
Lemtinga gyvenimo moteris – kas ji? Kodėl?
Nežinau, ar taip būna. Kai esi su žmogumi, atiduodi jam viską ir nedozuoji nieko. Tada moteris būna lemtinga. Kai sužinai ar pamatai, kad to nereikia, tai moteris nustoja būti lemtinga.
Moteris (politikė, aktorė, kolegė), kelianti didžiausią susižavėjimą. Kodėl?
Tai per daug privatus klausimas, o šiaip, dalykine prasme, man daro įspūdį moterys, apie kurių pasiekimus kalbama kaip apie pasiekimus, o ne kaip apie pasiekimus, kurie yra įspūdingi, žinant, kad juos pasiekė ne vyras.
Vyro ir moters draugystė be seksualinio ryšio. Ar ji įmanoma? Ar teko tokią draugystę turėti? Ar ji vis dar gyva? Jei ne, tai kodėl?
Įmanoma. Aš turiu pažįstamų moterų, su kuriomis bendrauju ir nebandau joms įlįsti į kelnes. Sakyti, kad moterys ir vyrai negali bendrauti, nebandydami vienas ant kito užlipti, tai tas pats, kas sakyti, kad negalima kurti laužo ir nesukelti gaisro visame miške.
Labai dažnai sakoma, kad pagrindinis moters pašaukimas – gimdyti vaikus. Ar su tuo sutinkate? Ar manote, kad ši misija turėtų būti svarbesnė nei kiti troškimai? Kaip yra Jūsų šeimoje? Kaip norėtumėte, kad būtų?
Nežinau. Man regis, tai ne pašaukimas, o baimė patirti stiprų neišsipildymo jausmą, nors aš ne moteris ir niekada nesuprasiu, kaip jos jaučiasi. Nėra baisesnių nuoskaudų gyvenime nei praleistos galimybės.
Ne, kiekvienam turi būti svarbiausia tai, kas jam yra svarbiausia. „Nori abrikoso – imk tą abrikosą“, kaip sako didieji motyvaciniai tekstai. Tik nepakenčiu, kai prie motinystės prikergiama pareigos Tėvynei retorika, atseit, moterie, išsižerk ir gimdyk tautai karius ir artojus. Eat shit, atsakysiu aš taip raginantiems gražiai, lietuviškai. Jei nebus gimdančių lietuvių, prigimdys atvykę iš Bangladešo ir Dramblio Kaulo Kranto, jie ten gerai įsisavinę tuos reikalus (gaila, kad tik tuos, bet ką darysi). Žemėje tuščia dar ilgai nebus. O jei išnyksime kaip dinozaurai, irgi ne bėda. Tada mus eksponuos muziejuose.
Ar Jums darbe kada nors vadovavo moteris? Jei taip, kuo vadovė moteris skiriasi nuo vadovo vyro? Kam suteiktumėte prioritetą?
Vadovavo. Iš principo moteris nesiskiria nuo vyro, nebent moteris labai nori įrodyti, kad ji – ne blogesnė vadovė, tada labiau spirga.
O šiaip vadovavimas yra įgūdis, ir žmonės skirstomi ne pagal tai, ar jie turi penį, o pagal tai, ar jie turi vadovavimo įgūdžių ir tiek. Ir tarp vyrų, ir tarp moterų gerų ir blogų vadovų yra maždaug panašus skaičius, man atrodo.
Ar darbe susimąstote apie lytiškumą? Ar kada nors pagalvojate, kad tam tikri poelgiai padaromi būtent dėl lyties aspektų? Maždaug, „ai, moteris, todėl išsiblaškiusi“ ir pan.
Aš neturiu tokio darbo, kur man reikėtų nuolatos būti šalia kitų, tą patį darbą dirbančių žmonių, arba tektų juos stebėti. Tačiau kalbant apie stereotipus, manau, kad su jais susiduriu mažai.
Tarp manęs nekenčiančių skaitytojų panašiai ir vyrų, ir moterų, tik moterys dažniausiai pyksta dėl joms nepriimtinos leksikos ir pašaipos, nes jaučiasi nesaugiai, o kvaili vyrai isterikuoja iš pavydo dėl svetimos sėkmės, nes jaučiasi nesaugiai. Tai vis ta pati zoologinė rūšis. Moterims tai pasireiškia per gėlių ir citatų publikavimą Facebook‘e, o vyrams – fotografavimasis prie automobilio.
Išvardinkite tris dovanas, kurias padovanotumėte moteriai, jei neegzistuotų pinigų faktorius.
Kelionę, kelionę ir kelionę.