Šitas mėgsta keliauti (foto – Fausta Marija Leščiauskaitė)
Kažkam gal ir aš taip atrodau, nes nemėgstu žuvauti. Aš tai suvokiu. Mane bandė palenkti į žvejybą, bet kiek rovė – neišrovė.
Ir, turbūt, kažkam ir aš taip atrodau, nes nemėgstu ir nesuprantu Game of Thrones, visų tų sostų, fotelių ir kėdučių karų, ir žvaigždžių karų, padėk man Viešpatie, su tais visai šviečiančiais kardais, kad juos jums kur nors, kur nešviečia saulė. Baisiau už „Dvylika kėdžių“. Ta fantastika suaugusiems (bet nesubrendusiems) labai tinka asmenims, katrie neišaugo iš to sekmadieninio tarybinės televizijos įpročio „Svečiuose pas pasaką“, kuris vieną dieną per savaitę paaugliui papildydavo masturbacijos ritualą. Tos pasakos yra blogis, aš jums sakau. O anglakalbis pasaulis su tuo Ozo šalies burtininku? Kiekvieną kartą, kai girdžiu kokį feminizuotą hipsterį jautriu falcetu mekenant ir stenant „Somewhere Over The Rainbow“, norisi ne ko kito, o tos Scarface scenos. „Say hello to my little friend“, ir pasipila šūviai. Tai tiek įžangos.
Žmonės, kurie nemėgsta keliauti, yra nereti.
Suvokdami, kad nemėgdami keliauti ir būdami prirakinti prie savo sodžiaus, kaimo ir daugiabučio, jie yra apgailėtini ir gyvenimas juos apeina ratu ir dingsta už horizonto, jie turi pasiruošę pasiteisinimų, kurių kiekvieną išgirdęs, vykite juos lauk pro duris ir daugiau jiems nekelkite telefono.
„Kokia prasmė kažkur trenktis, kai dar visos Lietuvos nepažįstam?“.
Dar jie mėgsta sakyti „Lietuvėlės“, kas yra silpnaprotystės požymis. Ne pasirinkimo ir ne skonio, o tikros, mediciniškai sertifikuojamos, silpnaprotystės, kurią paaitrina nulinė savivertė, ir pirstelėjimas „et, kur jau mums“.
Žodžio „et“ nė vienas sveikas, gerai išsivystęs asmuo nevartoja. Jis yra paliktas tiems, ką jaunystėje kankina ir gvaltavoja stilistės Rašytojų Sąjungos rūsiuose, ir jie paskui rašo knygas apie savo sužeistą sielą – kur nebus sužeista, kai tiek aštriais skylamušiais badyta; žodį „et“ dar sako kretinai, kurie nemoka tarti angliško žodžio „at“, taipgi nupiešiamo vadinamuoju sabakos ženklu, @. Kad jie taip stipriai nekompleksuotų, sugalvotas lietuviškas tarimas kalbiškai neįgaliems, „eta“, kas yra tikrovėje graikų žodyno raidė η, didžiąją raide žymima H ir nieko bendro neturinti su anglišku kringeliu.
Taigi žmonės, kurie nemėgsta keliauti. Jie visada apie keliones sako „trenktis“, „baladotis“, jų mėgstamas trumputis klausimas yra „kam vargti“ („kam vargti, jei mūsų mieste yra Akropolis“) ir jie, kaip kiaulės baloje, yra nežmoniškai patenkinti savo logika ir savo pasirinkimais.
Dažniausiai jie yra buvę Egipte, Turkijoje arba Ispanijoje (pastarojoje tik todėl, kad ten geresniais laikais Mantas arba Gražvis skynė apelsinus), bet ne visose trijose šalyse, o tik vienoje iš jų („nu vieno karto pakako“). Nelaimės jų laukė, patikėkite, išsižiojusios: tas ir buvo vienas jų gyvenime kartas, kai jie gyveno viešbutyje, ir tai tik todėl, kad buvo paketo kaina, nes jie negali suvokti, kaip galima mokėti €80 ir negauti kambario visam gyvenimui, o ne vienai nakčiai. Gyventi savaitę ir už kiekvieną naktį mokėti €80? Eikit jūs naxui, patys ir mokėkite.
Pakalbėjus su tais pasenusiais beždžioniais, atsiskleidžia viskas, kodėl jie bijo keliauti. Dažniausiai tai patinai, jų pliurzės patelės važiuoja ar nevažiuoja ten, kur diedas sako, o kitu laiku taiso baltas salotas su majonezo tipo padažu ir žybsėdamos auksiniais dantim iš po susiraukšlėjusių ir ūsuotų, bet pridažytų Keleivių Kontrolės autobusiuko spalvom lūpų likučių, klusniai laukia Dimos Bilano koncerto.
Taigi patinai beždžioniai: oro uoste nesiorientuoja, pasverti bagažo nemoka, nors tie patys sugeba ir elektros skaitliuką magnetu pastabdyti, ir kontrabandinių cigarečių mašinoje išslapstyti. Vietos lėktuve neranda, nes per paprasta pasižiūrėti pirma ant bilieto, paskui lėktuvo salone. „O tai čia su vietom ar galima kur nori?“ – visada klausia. Bando prasibrauti nemokėję €10 į extra legroom vietas. Viešbutyje vagia ką galėdami, ypač rankšluosčius. Sakot, ne tokie rankšluosčiai, kad apsimokėtų vogti? O ne, jiems kaip tik. Jų namuose dar rankšluosčiai nuo Maskvos olimpiados laikų su užrašu 1980 ir Myškos atvaizdu. Todėl jiems labai tiks ir „Apartamento del Sol Turistico Shithole Palace“ duodami rankšluosčių išvaizdos gaminiai.
Kam visa tai rašau? Tik noriu priminti, kad visokių yra, bet ne visokių reikia. Žmonės nemėgsta kelionių ne todėl, kad jų toks pasirinkimas. Jie nemėgsta todėl, kad bijo, yra kvaili, tamsūs ir tikriausiai balsuoja per rinkimus už visokius žulikus. Neturėkite su jais nieko bendro, ignoruokite juos, ir jums pradės labai sektis.