Aš esu tavo sėkmės istorija
Beveik visi renginiai, kuriuos organizuoja studentų ir mokinių atstovybės, nori turėti ką nors pakankamai garsaus (žmogų iš muzikos, teliko arba internetų), kad atvyktų ir papasakotų apie save, savo sėkmės istoriją ir biskutuką inspiruotų susirinkusius. Tai nieko keisto, nes suaugę korporatyvai nori lygiai to paties.
“Guest speaker” yra normalus ir teisėtas būdas pagyvinti renginį ir suteikti jam svorio ir solidumo. Dėl tos pačios priežasties vestuvės kviečiasi iš teliko žinomus veidus kaip vedėjus (jei turi pinigų), nes paskui visi pagal tai prisimena renginį, ir koks jis buvo fainas.
Kadangi moksleiviai ir studentai į mane kreipiasi, ir dažnai, ir man tenka visaip – ir gražiai, ir nekantriai – atsiliepinėti (kartais sutinkant), štai paprastas paaiškinimas pradedantiesiems, kuris padės suprasti, kaip veikia šis negailestingas pasaulis ir kurioje duonos riekės pusėje pateptas sviestas.
Principe yra du būdai pakviesti žinomą žmogų.
Pirmasis būdas yra pasiūlyti jam honorarą ir jį sumokėti. Būdas prieinamas ne visiems, kadangi kokius €2000 (+ PVM) sumokėti kažkam už valandą kalbėjimo yra dažnai už studentiško biudžeto ribų. Tik nepradėkite pykti, kad jie tiek daug nori. Norėjote sėkmės istorijos? Tie žmonės todėl ir yra sėkmės istorija. Kodėl? Todėl, kad jie gali tiek prašyti ir jiems tiek moka.
Ir todėl, kad jūs ir jūsų auditorija norite būti kaip jie.
Netikite? Pasižiūrėkime, ko labiau norisi jums gyvenime: ar dirbti kažkokiam ofise nuo devynių iki penkių visą mėnesį su durnu viršininku ir įkyriom bendradarbėm ir laukti penktadienio kai galėsite išgerti du kokteilius vakare ir tipo atsipūsti, ir visą mėnesį važinėti rytais per kamščius ir vakarais per kamščius, ir gauti €600 per mėnesį, ar išsimiegojus valandai nuvažiuoti pamalti gerai liežuviu, pažvengti su auditorija ir gauti už tai dvi štangas plius PVM? Hm, leiskit man pagalvoti, kas atrodo patraukliau.
Jei pinigų tokių nėra, tada jūs turite sugalvoti pakankamai gerą priežastį, kodėl tas žinomas žmogus norėtų pas jus atvažiuoti. Kokią? Čia turite sugalvoti jūs. Niekas nesakė, kad bus paprasta.
Jis, tas kviečiamas žmogus, turi NORĖTI. Suprantate? Ne jums turi norėtis, kad jis atvažiuotų ir kalbėtų (jūs ir dabar jau norite), bet JIS (arba JI) turi norėti tai padaryti.
Kodėl? Todėl kad tie žmonės, kurie yra “sėkmės istorija” (o jūs norite sėkmės istorijos, ar ne), labai daug stengėsi gyvenime ir labai daug darė teisingai, kad galėtų daryti dabar tik tai, ką nori. Priversti juos užsimanyti dalyvauti jūsų renginyje yra vienintelis būdas, jei neturite to didelio honoraro (tiesa, honoraras irgi yra būdas priversti juos užsimanyti).
Jie yra sėkmės istorija, nes gali sau leisti nevažiuoti niekur, kur jiems neįdomu.
Jūs galite kiek nori aiškinti vieni kitiems, kaip tie žymūs žmonės galėtų turėti sąžinės, gerumo, geranoriškumo, turėtų norėti dalintis, duoti, padėti, bet jeigu jie nuo jūsų kvietimo neužsimanė to daryti, tai yra jūsų problema, o ne kviestinių kalbėtojų. Arba jūs sugebate juos sudominti, arba ne.
Veikiančios visiems standartinės kvietimo formulės nėra. Yra tik standartinė NEVEIKIANTI formulė: kai keliems žinomiems žmonėms nusiunčiamas cookie-cutter kvietimo šablonas, iš kurio matosi, kad keliems nusiuntė standartinį. Už tokį dalyką ne tik atsisakys dalyvauti, už tokį gali ir skaudžiau pasiųsti, nes taip parodote nepagarbą. Jei jums tai neatrodo, kaip nepagarba, jums reikia persišviesti galvą ir daugiau nebeorganizuoti renginių.
Čia atsiranda daug daug piktumo: kaip ir toms varlėms iš PR agentūrų, kurios drįsta skambinti tokiems žmonėms, kaip aš ir mano kolegos, ir užsikirsdamos skaityti iš lapelio kvietimą į kokį nors supistą renginį, kuris mums visiškai neįdomus, ir tikėtis, kad kas nors norės ateiti nemokamai. Čia gerumą kaip ranka nuima – visada, aš jums pažadu. O paskui tos vargšės stebisi, kad į jas, PR agentūrų telefonistes, žiūri su didesne panieka, negu į tinklinio marketingo agentus.
Trumpai tariant, kokią turim išvadą? Norit pasikviesti sėkmės istoriją, turite patys būti truputėlį sėkmės istorija. Su čiutački daugiau vaizduotės ir sumanumo, negu kolegos. O neįmanomo nieko nėra. Sėkmės.