Hotel mit baseinas und good kambarys
Vasaris yra tas mėnuo, kai mes visi užsisakinėjame atostogas, arba bent jau pradedam apie jas galvoti. Sakykite man, kodėl taip sunku užsisakyti atostogas tokias, kokias nori?
Ta prasme, žiūrėkit. Jeigu šiaip imat pasiūlymą iš kokio Bomžaturo, kur tik parašyta, kiek žvaigždučių, ir skrydžių datos, tai galima pirkti drąsiai, ypač jei nieko nesitikite. Ta prasme, jei nesvarbu, kaip atrodo kambarys, ir kurioje pusėje jūra (info: jei parašyta „Garden View“, tai jūros nėra ne tik tame viešbutyje, bet ir toje šalyje, arba iki jos reikia važiuoti atskiru autobusu su persėdimais kilimų fabrike), tai viskas gerai.
Bet jei norite sužinoti, kaip atrodys kambarys, tai jums pripučiamą čiužinį į akį, nes nieko nesužinosite. Nieko. Dabar yra laikai, kai robotai nesunkiai nuskaito ne tik automobilių numerius, bet ir veidus, tačiau viešbučiui internete pateikti suprantamas nuotraukas apie savo kambarius, ir aiškiai parašyti, kas prieinama ir kas užimta, nėra įmanoma.
Gal prisimenate, kai internetas tik skynėsi kelią į mobiliakus, buvo toks protokolas WAP, su kuriuo visokios Nokios galėjo naršyti internetą (specialiai nudrožtus puslapius, kuriuose buvo po 30 raidžių), ir įkyrūs technologijų entuziastai aiškino, kad mes netrukus galėsime taip užsisakinėti viešbučius. Aš žvengiu, kaip mirštantis arklys. Internetas nuo tų laikų nuėjo 9000 šviesmečių, bet ligi šiol, jei nori žinoti, kas bus per kambarys, internetą gali susikišti į vieną vietą. Reikia skambinti ūsuotam Ibrahimui arba Julio (tariama “Chulijo”) su šalis kodu +252 ir, truputį pramokus somalietiškai, paaiškinti Mmamboms ir Rozalindoms, ko nori. Kur vaizdas bus? „Yes we have hotel very good“, sako balsas iš Irako telefono triūbelėje.
Kodėl viešbučiai turi 58 kambarius, bet 68 kambario tipus ir kategorijas tinklalapyje? Beach View Super Junior Deluxe – ir kuo jis skiriasi nuo View Ocean Senior Deluxe Super Suite? Ir kodėl, perkant iš didelių tinklalapių, jie neturi visos informacijos, kuri jums reikainga? „Viešbutis gali pritaikyti papildomus mokesčius vietoje.“ Tai parašykit, rupūžės, kokius mokesčius ir kiek, arba jeigu viešbutis jums nenori sakyti, tai pasakykit viešbučiui, kad nustotų taip daryti, arba išmesit juos iš savo rezervavimų sistemos, kaip supuvusią cukruotą rupūžę iš kokteilio.
Jau girdžiu, sakysite man, žiūrėk Tripadvisor, ten rasi visą nepadailintą info iš kitų keliautojų. Taigi kad ne. Jų restoranų reitingai yra pirdaliukai iš tų žmonių, kurie daugiau išmano apie internetą, o ne apie maistą, kaip tie neišnaikinami lietuvių prietrankos, kurie susileidžia, kai jiems Italijoje po vakarienės „šeimininkas atneša grapos nemokamai“ – tai jau geras restoranas. Ir jie įsivaizduoja, kad čia taip dėl to, kad jie labai patiko šeimininkui, kuris myli Lietuvą (iš tikrųjų šeimininko nauja žmona yra triskart išsiskyrusi Olga iš Saratovo, ir jis jaučia šiek tiek švelnumo, sumišusio su neapykanta, visai Rytų Europai).
Tripadvisorio viešbučių įvertinimai yra (a) neigiami iš durnių, kurių nemokamai neperkėlė į super apartamentus, nors jie labai norėjo (bet nepakankamai norėjo, kad susimokėtų), ir (b) teigiami iš durnių, kuriems atsiuntė vaisių bliūdą į numerį, ir todėl jiems wow kaip fainai. Arba, dar blogiau, „fainiai“.
Dar ten yra nuotraukos iš nemokančių fotografuoti: jos visos kaip pro valkatos plastikinį maišelį darytos – iš tiesų, tai tik telefono kameros stikliukas taukinas ir tiek, dažniausiai tereikia pravalyti.
Pagrindinė taisyklė: jei jums patinka kokio nors viešbučio kambario nuotraukos internete, ir jūs sakote „aš privalau čia būti“, tai žinokite, kad (a) arba tie kambariai yra užbukinti bet kuriam laikui, kai jūs ten norite važiuoti, (b) tas kambarys kainuoja kokius €1400 vienai nakčiai, ir pusryčiai neįskaičiuoti, ir (c) tas kambarys egzistavo tik iki remonto ir dabar vietoje paplūdimio smėlio po langais, kuris jus taip sužavėjo, jau viską išasfaltavo, palmes nupjovė ir sukūreno, ir padarė automobilių stovėjimo aikštelę, nes viešbučio savinininkas indas yra įsitikinęs, kad tai pridės vertės jo verslui ir klientai netruks pamatyti patrauklumą.
Kurgi heitas, klausiate jūs, apie debiliškus oro bendrovių pasiūlymus, kur du skrydžiai po tris valandas, o tarp jų – 23 valandų layoveris Stambule arba Abakane, kai už papildomus €5 galima persėsti iškart? Apie tai parašysiu kitą kartą, nes dabar turiu eiti siųsti fakso į viešbutį, kad šis patvirtintų, kad kambaryje tikrai bus durys su spyna.