Jau tie fotografai
Aš turi labai nedaug draugų. Netrukus turėsiu jų dar mažiau. Kodėl, klausiate jūs? Perskaitykite antraštę. Aš tas tris grupes paminėjau ne todėl, kad norėčiau jas pagirti. Ir turiu pripažinti, kad tarp mano draugų yra visų trijų grupių atstovų. Kartais VISŲ TRIJŲ grupių iškart. Ir jie nemėgsta, kai jų nepriima rimtai.
Jie visi save priima labai rimtai, ir vargas tiems, kas sugalvos pasakyti tai, ką ruošiuosi dabar pasakyti aš. Tik labai tikiuosi, kad tie iš jų, kurie iki šiol kentė mane greta savęs, kentės mane ir toliau. Sakys: „ai nieko, jis pastoviai ką nors tokio parašo“. Kitiems pabals krumpliai, ir pasidarys taip, kad aš jau ne vien prie Žaliųjų ežerų turėsiu važinėti su apsauga.
Palyginti nepiktybiniai yra žvejai. Jie, šiaipjau, niekam nieko blogo nedaro, tik kartais giriasi savo pramoga ir skundžiasi tuo, kiek pinigų išleidžia savo plūdėms, spiningams ir blizgėms, kurie visi yra absoliučiai vienodi, tik jiems (kaip ir golfo žaidėjams) kažkas pasakė, kad nuo žaislų pasirinkimo kažkas priklauso. Aš nemoku žvejoti, tačiau aš jums jau dabar galiu pasakyti, kad nuo jūsų brangių žaislų absoliučiai NIEKAS nepriklauso. Iš kur aš žinau? Nes žinau. Lygiai taip pat pasodinus Leonidą Donskį prie Ferrari vairo, jis nepradės geriau vairuoti, taip pat ir ypatinga įranga su lazeriniais taikikliais visiškai nepakeičia žuvų pagavimo rodiklių.
Aš girdžiu juos, kai jie sako, kad jiems tiesiog gera parymoti ir pažiūrėti į vandenį, ir tai juos ramina. Lygiai taip pat galima sėdėti vonioje ir žiūrėti į dušo kabinos rankeną (aš bandžiau), ir tai irgi ramina. Mane ramina betikslis skrolinimas per Tviterį. Kai skrolinu per Tviterį, reiškia, nelabai kokia mano nuotaika, ir apie nieką nenoriu galvoti, ir tai mane ramina. Žvejodami jūs tik užimate vertingą vietą prie ežero ar kito vandens telkinio pakrantės.
Futbolo mėgėjai yra žymiai blogiau. Nėra nieko liūdnesnio (neišskiriant nei krepšinio fanų, kurie šiaip turi ne aistrą, o blogą įprotį, kaip nosies krapštymą ar viešą bezdėjimą), nei futbolo gerbėjai, ne tik Lietuvoje, bet ir kiekvienoje šalyje. Tai nebūtinai turi būti futbolo chuliganai-išgamos, tokie, kaip Anglijoje, arba genetiškai brokuoti sintetinių Manchester United autfitų dėvėtojai iš viso likusio pasaulio, kurie ir savo mažamečius pūgžliukus apvelka tais proto, auklėjimo, klasės ir teisingos kilmės deficitą liudijančiais šlykščiais apdarais. Tai gali būti ir paprasti ir šiaip jau (kitose gyvenimo situacijose) visai normalūs asmenys, dirbantys visuomenei naudingą darbą, sukūrę šeimas, arba jų nesukūrę, ir visiškai neišsiskiriantys iš aplinkos.
Su jais pasidaro blogai, kai jie išsižioja ir pradeda aiškinti apie komandas iš šalių ir miestų, apie kuriuos jie nieko dorai nežino (paprastai kokią nors Barseloną), tačiau jie jums puikiai papasakos, kodėl ten vietos treneris blogai surinko komandą ir kaip koks nors žaidėjas, uždirbantis tiek, kiek visi Lietuvos futbolo žinovai kartu paėmę (jie paprastai neturi gero darbo, nežinau kodėl, bet neturi – įtariu, gal todėl, kad visi pažiūri į jų suknistus feisbuko profilius ir nebenori jų samdyti, nes futbolo aistruolis yra diagnozė, ten ištisai idiotiški postai ir diskusijos, ir prognozės žaidimams, kurie niekam nėra įdomūs), yra ne žaidėjas, o netikša, kuris visiškai nesistengia. Aš buvau keliose futbolo rungtynėse gyvenime ir dabar noriu, kad kuo greičiau nugriautų „Žalgirio“ stadioną. Būtų dar geriau futbolą uždrausti apskritai. Ir Feisbuke reikia uždrausti postus apie futbolą, kaip yra draudžiama pornografija ir prievarta.
Galiausiai, fotografai mėgėjai, arba foto-onanistai. Taip, čia tie, kas savo 80-300 mm baltos spalvos objektyvus, trikojus ir kitus statybinius pastolius tamposi į parką ir tomis patrankomis fotografuoja savo pačių snarglėtus vaikus (niekas kitas jiems nesiduoda fotografuojamas), ir paskui leidžia laiką tokių pat, kaip jie, atsilupėlių forumuose, aptarinėdami šviesą, raišką, objektyvo šviesumą, pikselius ir vieni ant kitų varydami ir stumdami iki užspringimo.
Fotografus galima išvesti iš pusiausvyros per sekundę, ne, per 1/250 jos dalį, pasakius, kad „Canon“ ir „Nikon“ iš esmės yra vienodi, o „Leica“ – tai pinigų švaistymas. Čia tas pats, kaip futbolo mėgėjo paklausti, ar Miunchene yra futbolo komanda, ir jam išpūtus akis ir pradėjus tankiai kvėpuoti, pridurti: „Man atrodo, tu klysti, Vokietija išvis nežaidžia futbolo, jie net pasaulio čempionate nėra dalyvavę.“
Tai pigūs ir lėkšti juokai, bet jie man praskaidrina dieną. Jei jūs neturėtumėt draugų, tai žinotumėt, apie ką aš kalbu, ir darytumėt taip pat.
Straipsnis spausdintas Coffee Inn skiltyje Miesto Kronikos.