Skubiai
Coffee Inn Miesto Kronikos No 47
Dabar man bus nelengva. Todėl, kad aš pats esu buvęs tokiose laidose. Esu buvęs, nors tuo nesididžiuoju. Buvo priežasčių. Kiekvieną sykį pats pasirinkdavau, niekas nevarė. Tačiau jeigu buvę alkoholikai gali kalbėti apie girtavimą, tai aš galiu kalbėti apie šias laidas.
Tai bus kalba apie vadinamas „gyvenimo būdo“ TV laidas, kurios yra, tiesą pasakysiu, labai vykęs produktas, nes dirba pagal puikią, nepralaiminčia formulę. Lygiai taip pat ritualinių paslaugų biurai irgi siūlo viską, ko nori klientai: grabas, įkapės, muzika, kėdės, kambarėlis buterbrodams paskanauti su brendžiuku.
Šios laidos dažniausiai sudarytos iš dviejų tipų siužetų. Pirmasis – tai garsus Lietuvoje žmogus, arba garsi pora, pasodinti dailiame interjere ir pasakojantys apie savo santykius. Poros atstovai kažkiek paatvirauja apie vienas kito netobulas savybes – pavyzdžiui, žmona rytais kartais būna pikta, o vyras ne visada gražiai sukabina marškinius (iš tiesų, tiek ir to atviravimo: jie kalba tai, kas visiems seniai žinoma, nes tų laidų kūrėjai tik kartoja tuos pačius klausimus, kurie jau buvo).
Paskui vieną ir kitą parodo filmuotus darbo vietoje (scenoje arba filmavimo aikštelėje), o jei žinoma moteris tik daboja vaikus namie, tai ją parodo su vaikais, kur nors kambaryje arba žaidimų aikštelėje. Ir tada jie papasakoja, kad žinoma, kartais pykstasi, bet paskui susitaiko vėl. Žiūrovės patenkintos, nes laimingai sulaukė reklamos intarpo ir nenusivylė tais žinomais žmonėmis, kurie ne tik garsūs, bet štai kokie išmintingi.
Ir tuomet būna laidos vinis, svarbiausioji dalis: pasakojimas apie manikiūrininkę arba vizažistę, kuri išvažiavo į Angliją (dažniausiai) ir ištraukė laimingą bilietą gyvenime, nes anksčiau ji šlifuodavo nagus ir juos geliniu lakavimu puošdavo Pasvalyje už penkis litus per mėnesį, o dabar ji „kartais uždirba tris šimtus, kartais keturis šimtus svarų per dieną“. Žiūrovėms Raseiniuose aptemsta akyse, kaip nuo labai gero sekso, nesvarbu kad manikiūrininkė Sonata tik vieną kartą ir tėra gavusi tuos keturis šimtus, ir tai ne už dieną, o už dvi. Tiesiog vienoj krūvoje sumokėjo.
Jeigu vizažistė Esfelilda iš Kybartų dar ir pataiko kur nors, pavyzdžiui, prie kokios nors TV laidos filmavimo Mančesteryje (kur ji dirbo dar su dviem tuzinais Boženų ir Svetlanų ir vietos juodaodžių mergaičių vadu Chloe, nes ten buvo didelis konkursas ir visos dirba kaip fabrike), tai tada išvis laikykitės visi, prisisekite diržus, nes prasidės kalbėjimas apie tai, kaip dabar ji, paprasta lietuvaitė, dar taip neseniai lankiusi Kybartų Mykolo Burokevičiaus gimnaziją ir nešiojusi perlamutro spalvos plastikinius auskarus, dabar susitinka su garsenybėmis ir įžymybėmis, Oskarų apdovanojimų laimėtojais. Vienas jų, 105 metų senumo orų pranešėjas iš Šiaurės Airijos, net pagyrė jos pudravimą. „Esfelilda neslepia susilaukusi aukšto įvertinimo ir iš aukščiausio kalibro žvaigždžių“, bumbsi monotoniškai dramatiškas vedėjos balsas už kadro, o jau minėtos žiūrovės Raseiniuose patiria jau kažkelintą orgazmą, įrodydamos, kad ir iš svetimos laimės galima sau labai daug pasimėgavimo nusipurtyti.
Tiesa yra tai, kad laimė yra ne tik ta, kurią patiriame mes patys, bet ir ta, kuria nešame kitiems, o Esfelilda savo pasiekimais ir 400 svarų per dieną (įsivaizduojamais), bei „namu miesto rajone, kur knibždėte knibžda milijonieriai“, atneša Raseiniams nemažai palaimos. Jei laida transliuojama šventiniu laikotarpiu, tai ir Kalėdų dovana žiūrovams.
Kitais kartais Esfelilda iš Kybartų būna pakeičiama Sandra iš Mažeikių, kuri galėtų būti draugiškai apibūdinta kaip pusamžė idiotė, tačiau pagal tai, kiek kolageno masės yra suvaryta į jos lūpytes, dabar jau permanentiniame ančiuko veide, supamame oranžinės odos, ji yra tiesiog animuotas personažas. Proto ji turi lygiai tiek, kiek jai sudeda savo klausimais laidos kūrėjai (tai yra, itin nedaug, nes kūrėjai irgi ne kažką). Po darbo modelių agentūroje Vilniuje, dviejų nesėkmingų santuokų už vidutinio kalibro pusbandičių oligarchų ir jau pelningesnio pasidrožimo Dubajuje pas indų kilmės milijonierių klubų savininką, galiausiai išvykusį slapstytis nuo bylos dėl nepilnamečių tvirkinimo, dabar Sandra laiminga gyvena Ispanijoje pas išėjusį į pensiją Chesusą. Chesusas prekiavo dantų implantais ir pinigų jam netrūksta, o kamera rodo Sandrą, išeinančią į vilos balkoną vėjo plaikstomu chalatu su puodeliu žalios arbatos (Sandra alkoholio nebevartoja, savo jau atsigėrė). Dar ji turi du šuniukus, ir vieną jį glostydama, kalba į kamerą, kad į Lietuvą greičiausiai nebegrįš, nes jos gyvenimas dabar yra čia.