Jus stebi.
Neskaitykite toliau, jei esate iš tų, kas ne dirba, o esate „įsidarbinę“ ir jūsų mama ir tėtis labai puikiai supranta, kuo jūs užsiimate darbe. Jie ne tik žino, ką jūs dirbate, jie dar ir išmano jūsų tarifinį atlyginį ir prisimena, kokiu koeficientu jums primoka už naktines pamainas.
Neskaitykite toliau, jei jūsų mama įsitikinusi, kad jūs esate labai geras ir darbštus vaikas, o jūsų darbdavys yra subinės skylė ir moka jums niekingai per mažai, nors nenubiednėtų ir daugiau sumokėjęs tokiam jos mielam Aurimėliui ar Gedučiui.
Rašau JUMS: tiems, kieno mama ligi šiol mano, kad jūs dirbate kažką su kompiuteriu, bet ji ne tik tai galvoja. O ne, ji dar galvoja daugiau visko apie jus, ir apie tai mes pasikalbėsime atskirai.
Tėtis irgi galvoja kažką, bet šiaip jau tėtis dažniausiai geriau susigaudo, gal todėl, kad mėgsta žiūrėti Discovery (nors ir rusiškai). Mama mėgsta žiūrėti LNK ir TV3 žinias, nieko nesupranta, apie ką ten, bet jai visada patinka, kai šneka Nausėda. Protingas vyras.
Rašau tiems, kuo mama yra nepatenkinta, kad ir ką bedarytumėte, nes ji labiausiai nori, kad jūs turėtumėte valdišką darbą. Tokį, kur nuo devynių iki penkių, kur būtų koks nors biuras, ir pageidautina, kad ne užsienio kapitalo įmonėje, arba ne, tačiau bet kuriuo atveju tokioje įmonėje, kur geras atlyginimas, nes mamai labiausiai patinka, kad darbas būtų mažai apmokamas ir galima būtų dejuoti, kad ten jums mažai moka.
Dejavimas yra jūsų mamos išskirtinis bruožas. Tai jos genetinis kodas (nesidžiaukite labai, dalį ji perdavė jums, ir apie tai irgi pakalbėsime).
Be to, būtent tokie darbai, kur mažai moka, yra tie darbai, kuriuos supranta ir vertina jūsų mama. Bent kažkiek supranta, ne iki galo, žinoma. Darbai, kurie jos susicukravusiam protui prieinami, yra pardavėja mėsos skyriuje, kiemsargė ir kadrų skyriaus inspektorė kokioje nors „darbovietėje“. Dar ji suprastų darbą buhalterijoje, nors nebūtinai: jūs užsiimate individualia veikla ir turite buhalterę, tačiau mama absoliučiai nesupranta, kame reikalas su ta buhaltere, ir kam jos reikia, jei ji nesėdi buhalterijoje. Viso to, žinoma, nereikėtų, jei jūs turėtumėte normalų darbą, o ne tą „individualią veiklą“, kuri, mamos akimis žiūrint, yra palyginti su normaliu darbu kaip homoseksualumas palyginti su normalia, gražia, tarybine šeima.
Jei jūs esate gydytojas ar gydytoja, ir turite savo kabinetą arba galbūt turite praktiką įvairiose vietose, jūsų mama šito niekada nesupras, nes nesąmonė, galėtumėt dirbti vienoje poliklinikoje, kaip žmogus. Ką čia laksto iš vienos vietos į kitą. Lygiai taip pat mama nesupranta, kam reikalingi keli vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga ir kodėl jų kainos yra skirtingos. Buvo geriau prie ruso, kai tiesiog buvo citramonas ir analginas ir daugiau nieko nebūdavo, o deficitinius (jeigu reikėdavo) galima buvo gauti per pažįstamus, o vokiško aspirino atveždavo giminės.
Ir geriausia būdavo, kad nebūdavo tų reklamų per visur. Dabar tik reklamuoja, reklamuoja, reklamuoja. Niekas neperka, tai ir reklamuoja, paaiškins jums mama, kuri yra obskurantizmo ir tamsybės apaštalė ir iš būtent tos varpinės geriausiai perkandusi rinkos akonomiką.
Bet gydytojo arba drabužių dizainerio darbas – tai tik gėlytės. Nors dizaineris irgi, ką jau čia, nesuprasi, ką jis dirba ir ką jis daro. Savo salonas, kolekcija? Kokia nesąmonė, dizaineris turėtų dirbti Modelių namuose, ir nesvarbu, kad tų modelių namų jau nebėra. Bet buvo Modelių namai, galėjo ir likti.
Sekantis laipsnis pagal blogumą yra darbas televizijoje, radijuje arba rašymas žiniasklaidoje. Jūsų mama nesupranta ir nenori suprasti, kodėl yra taip, kad ta televizija jūsų nepriima į darbą pilnu etatu ir kas čia per nesąmonė, darbas vienam sezonui, taip neturi būti. Jei jūs autorius ir žurnalistas, kodėl nesėdite redakcijoje ir nerašote ten spausdinimo mašinėle „Jatran“, kodėl sėdite kavinėje arba namuose su kompu arba rašote iš telefono? Ir kodėl redakcija jūsų neįdarbina?
O jeigu jūs rašytojas, tai kurioje leidykloje jūs ĮDARBINTAS? Nesvarbu, kad jūs galite pusę laiko gyventi ir rašyti kur nors Balyje ar Maldyvuose ir apskritai jūs keliaujate tiek per metus, kiek jūsų mama nekeliavo per visą gyvenimą su savo valdišku darbu, iš kurio ją atleido, kai jos niekam nereikalinga slovikų ir lempučių gamykla bankrutavo, nes niekam nereikėjo tų šūdinų lietuviškų gaminių, kurie negalėjo konkuruoti net su baltarusiškais. Nesvarbu visa tai. Būtų geriau, jei jūs rašytojas, kad būtumėte įdarbintas kokioje nors leidykloje ir gautumėte KELALAPĮ į Rašytojų Sąjungos poilsinę Nidoje, pribezdėtą ir apsilupusią ir su išklerusiomis baisiomis lovomis. Taip jūsų mamai labiau patiktų. Profsąjungos kelalapis yra tikroji siekiamybė.
Mamai nėra, beje, jokio įdomumo, kad galima nueiti ir nusipirkti kokiam TOPOCENTRE skalbyklę ar teliką ar dulkių siurblį be talonų, paskyrų, eilių ir užsirašymų. Kur džiaugsmas? Jos laikais galima buvo gauti penkerius metus palaukus, pasirinkti vieną pylesosą „Raketa“ iš vieno, kai duodavo profsąjunga taloną.
Dar blogiau, jei turite kokį nors verslą: savo parduotuvę, savo prodiuserinę kompaniją, arba, neduok Dieve, savo leidyklą. Leidyklos yra šios: Vaga, Šviesa, Spindulys ir Dailės Akademijos leidykla, o visa kita yra nesąmonė. Kaip jūsų mamos vaikas gali pats kažką leisti? Nukliedėjimas, geriau apie tai net neminėkite.
Jei jūs esate vertėjas ar koks konsultantas, net neminėkite prie mamos žodžių „laisvai samdomas“. Jūs sakote „laisvai samdomas“, mama girdi: „nevykėlis, nes neturi darbo“, nes darbas, pakartosiu aš jums, tai kai ponas gaspadorius būna jus įdarbinęs. Ir darbas geriausia jei būtų ne kokiam uabe, nes ką čia tie uabai, nelabai aišku, ką jie daro, o rimtoje didelėje įmonėje su tarybiniu pavadinimu, pvz. kokiuose elektros tinkluose ar montavimo treste. Arba baldų kombinate, nesvarbu, kad jo nebėra, bet, mamos požiūriu, jūs galėtumėte ir gal net turėtumėte ten dirbti. Mama atsidūsta. Nebe tie laikai atėjo.
Geras žmogus, nepamirškite, yra kokios nors didelės šūdinų trąšų įmonės direktorius su dideliu kabynetu, kuris įdarbina, nuodija, skurdžiai apmoka ir už įmonės lėšas palaidoja tūkstančius vargo bičių. Šventas žmogus, tegu jį saugo Dievulis.
Blogiausia jūsų mamai yra, jei jūsų profesija kažkuo susijusi su reklama arba internetu, arba (neduok Dieve) Feisbuku. Čia tai prasideda kosmosas, nesupratimo galaktika be kraštų ir be pabaigos. Jeigu jūs gaudytumėte kieme žvirblius (dar geriau – kokiame kolūkyje, nesvarbu, kad kolūkių nebėra, Landsbergis viską išdrąskė, bet galėtų būti, mamos požiūriu), nusukinėtumėte jiems pimpalus ir atiduotumėte į žvirblių pimpalų supirktuvę, mama suprastų jūsų veiklą labiau, negu dabar, kai jūs gaunate pinigus už Feisbuko postus arba užsiimate reklamos kampanijų planavimu arba prodiusuojate reklaminių klipų gamybą arba esate laisvai samdomas dizaineris ir kažką manipuliuojate prie savo kompiuterio.
Tada jūsų mama tikrai žino, kad jai su vaiku labai, labai nepasisekė. Ir šiaip toks nekoks buvo jau tik gimęs, reikėjo su pagalve prispausti ir būtų nebesikankinęs, o dabar užaugo ir gauna €1000 EUR už postą feisbuke, Dieve Dieve, už ką man, motinai, toks vaikas. Galėtų gi būti kaip žmogus ir dirbti mėnesį už €400, bet ne, išsigalvoja kažkokių nesąmonių, nieko aš ten nesuprantu.
Jūsų mama labai mėgsta kartoti: „aš nesuprantu“, „aš nežinau“ – jai atrodo, kad jei ji ko nors nesupranta, tai įrodo, kad aplinka yra durna, nes jei būtų ne nesąmonė, viską ji suprastų.
Mama ne tik aktyviai nesupranta, ji nenori suprasti, ir didžiuojasi, kad nesupranta. Jai malonu ir smagu, kad ji supranta tik savo seną, atsilikusį, į šikaną nuleistą pasaulį, su namų valdybomis ir gegužės demonstracijomis, darbo knygelėmis, išeiginėmis, progulais ir otgulais (jei esate jaunas skaitytojas, tai net nežinote, kad pirmasis yra pravaikšta, kai neinate į darbą ne pateisinamos priežasties, o otgulas yra laisva diena vietoje kažkada dirbto laisvadienio), su biuleteniais, lorais (kitaip žinomais, kaip ucho-gorlo-nosai, tai yra ausų nosies ir gerklės gydytojai), terapautais (nepainioti su terapeutais) ir moterų konsultacijomis, moterų tarybomis (žensovetais), su respublikinėmis direkcijomis ir sąjunginio pavaldumo įmonėmis, kai buvo visiems viena užsienio kalba, rusų, ir kitos nereikėjo, ir kai buvo visas pienas vienoda kaina ir buvo vienos rūšies muilas ir paskristydavo po aukštosios baigimo į pareigas, ir kai vietoje kelionių per tarybinės televizijos pirmąją programą buvo „Kino keliautojų klubas“ su vedėju Senkievičiumi.
Ji žino tik tą pasaulį, kur vairuojanti moteris buvo maždaug toks pat stebuklas, kaip kalbantis ožys, ir dėl to ji mano, kad jos marti yra išsišokėlė ir galbūt net kažkiek kekšė, nes visur varinėja su tuo savo automobiliu, kam čia to reikia, kai yra autobusai.
Jūsų mama, jeigu jau taip, visai nesupranta, kam reikia vaikščioti į restoranus, kai galima išsikepti blynų namie. Nebuvo anksčiau visų tų sušių, smušių ir dargi smučių, ir nereikėjo, o dar labai blogai yra sausi pusryčiai ir miuzliai-šmiuzliai, jie yra iš užsienio nesąmonė. Vienintelis egzotinis vaisius, kurį mama pripažįsta, yra bananas, nes būdavo tarybiniais laikais toks deficitas, ir ji prie jo stovėdavo eilėse. Ananaso mama nepažįsta, nes tarybiniais laikais jis būdavo tik šaldytas iš Vietnamo.
Jūsų pasaulio ir jūsų gyvenimo mama suprasti nenori, ji tiesiog susiraukia ir moja ranka, kaip ta sena baisi motina Livia, iš Sopranų, kuri visą laiką viskuo nepatenkinta. Nepaisant to, kad ji nesugeba normaliai net iškepti blynų, nepadegus virtuvės, ji jums paaiškins apie jūsų darbus ir užsiėmimus ir jūsų automobilio pasirinkimą. Ir dar nenorėkit, kad aš jums pradėčiau pasakoti apie tai, ką ji galvoja apie jūsų vaikų auklėjimą.
Jūsų mama nori, kad jūs, auklėdami vaikus, darytumėt visas tas pačias nesąmones, kurias darė jūsų mama, kai auklėjo jus. Jeigu jūsų vaikui kas nors gerai sekasi, ar kas nors patinka, jūsų mama (vaiko močiutė) norės, kad jis nedelsiant baigtų tai daryti. Jei vaikui patinka skaityti, tai tegu to nedaro, dar sugadins akis. Jei vaikui patinka sportas, susižeis. Ir taip be galo. Viskas, kas jūsų mamai patinka apie jūsų vaiko elgesį, yra tie atvejai, kai jūs vaikui ko nors neleidžiate daryti arba dėl ko nors jį barate: tada močiutė būtinai sakys atvirkščiai, nes jos gyvenimo tikslas yra kištis visada ten, kur jos patarimų mažiausiai reikia ir kur ji gali sukelti daugiausiai problemų.
Mama jus pamokys gydyti vaiką: kompresais, garčičniko lapeliais (garstyčiomis), taurėmis, „inhaliacijomis“ iš apgraužto aliumininio puodo arba dar blogiau, emaliuoto su rožytėmis, ir šildyti kojas bliūde. Mama pati jus taip gydė, ir todėl jūs dažnai sirgote, keista, kaip išvis nenumirėte nuo visų liaudies priemonių.
Ir jūs visada neteisingai rengiate vaiką, sako jums mama. Ir jūsų namuose blogai nustatyta temperatūra. Buvo geri laikai, kai viską šildydavo centralizuotai, neturėjom kitaip, nežinojom ir nereikėjo. Dabar čia visi tų termostatų prisukiota.
Galbūt jūs galvojate, kad aš pernelyg griežtai čia atsiliepiu apie jūsų mamą. Jei jūsų mama visai ne tokia, sveikinu jus, jums labai pasisekė, ir šitas straipsnis yra ne apie jus. Džiaukitės, ir nupirkite mamai naują iPhone 7, nes ji jau nusipelnė, ir ji, be abejo, mokės juo naudotis, nes ji ne tokia, kaip čia aprašyta.
Jeigu jūsų mama yra tiksliai tokia, kaip čia aprašyta, tai pripažinkite bent tylomis, kad lygiai tokius pat dalykus apie ją dažnai pagalvojate, bet bijote garsiai pasakyti, nes manote, kad motinos negalima kritikuoti. Turiu jums siurprizą: ji būtent tokia ir pasidarė, nes jos niekas nekritikavo ir nepasiūlė jai atsibusti ir pasikeisti. „Tu jos nepakeisi“ – o kas nors bandė ją keisti? Ne? Tai iš kur žinote?
Visą laiką bandėte keistis jūs, o mamytė siautėjo nebaudžiama.
Bet blogiausia yra ne tai. Blogiausia yra tai, kad jei jūs nesusiimsite ir nesusirūpinsite, tai ilgainiui pavirsite tikslia savo mamos kopija. Pakelkite rankas, kas norėtų tapti savo mama? Rankų miško nematau. Taigi susirūpinkite, kol nevėlu. O tuo tarpu ačiū, kad skaitėte.