Nekenčiu vasaros
Nebūsiu populiarus, bet iš visų dalykų, kuriuos man nori uždrausti, vienas mane jaudina mažiausiai: tai alkoholis lauko kavinėse.
Ta prasme, man tai mažiausiai rūpi. Dėl manęs gali uždrausti ne tik alkoholinius, bet ir visus gėrimus lauko kavinėse (kavą išsinešimui gali palikti, aš ją galiu nusinešti į šešėlį). Gali uždrausti valgyti lauko kavinėse. Gali uždrausti pačias lauko kavines, o su jomis kartu – basutes ir pelenines, iš kurių laksto pelenai ir vėjo blaškomas servetėles ir markstymąsi nuo saulės ir kūno karštį ir prakaito lašus ant kaktos ir visa tai, kas taip dievinama ir garbinama reklamose.
Reklamos kūrėjai galvoja, kad mes visi esame driežai, kuriems nieko daugiau nereikia, tik gultis ant karšto akmens ir vaizduoti džiovinamą grybą. Bet mes ne visi tokie. Yra tokių, kam patinka šešėlis, o ne nuolatinis negailestingas soliariumas. Soliariume buvau vieną kartą gyvenime ir daugiau neisiu.
Visoks valgymas lauke ir piknikai, kai skruzdės kanda į kūno vietas, uodai duria geluonis į kitas kūno vietas, paskui atskrenda prie saldumynų vapsvos ir jos gelia dar kitur, man yra nepaaiškinamas savęs kankinimas. „Kaip gera, galim sėdėti gryname ore“, ačiū, mano namie irgi oras grynas, arba net su kondicionavimu, kas yra dar geriau. Kam valgyti lauke, kai yra patalpos? Panašiai: kam važiuoti duobėtu keliu ir kelti dulkes ir purvą ir viską traiškyti, kai šalia yra asfaltuotas kelias? Civilizacija yra patogumas ir komfortas. Nuo to, kad atsisėsi ant žolės, arčiau gamtos nepriartėsi, juo labiau, kad turbūt vis tiek sėdėdamas ant žolės naršysi gyvenimą ne žolėje tarp vabaliukų ir kakučių, o išmaniajame telefone.
Žmonija ne veltui tūkstantmečiais mokėsi statyti pastatus, kuriuose būtų vėsu ir kurie saugotų nuo saulės. Saulė yra žvaigždė, kuri yra pavojingai arti mūsų – dujų kamuolys, kuriame nuolatos vyksta branduolinė reakcija, ir kuri turi tam tikras funkcijas: be jos niekas neaugtų. Lygiai taip pat be elektros srovės neveiktų mano kompiuteris, bet tai nereiškia, kad noriu pietauti, atsisėdęs kuo arčiau branduolinės jėgainės reaktoriaus arba paimti du laidus ir įsikišti į ausis – vieną į kairę, kitą į dešinę ausį – kad mane pradėtų purtyti kintamoji srovė ir kad pajusčiau, kad tikrai gamtoje esama elektros.
„Noriu sėdėti saulėkaitoje, kad tikrai žinočiau, jog jau vasara“ – tai pažiūrėk pro langą, ir jei žmonės vaikšto be paltų, tai jau yra vasara. Niekas juk nenori lašinti ant kūno karšto parafino, kad įsitikintų, kad jau tikrai atėjo Vėlinės ir dega žvakės.
Labai patinka karštis? Prikaitink orkaitę, atsidaryk, atsisėsk ir priremk galvą kuo arčiau, gal pajusi malonumą. Arba užsiklok penkiom kaldrom ir pajusk savo asmeninę prakaituotą, susmirdusią vasarą. Tiesą sakant, daugelis taip ir daro. Todėl jų butai ir dvokia.
Gajos istorijos apie tai, kaip oro kondicionavimas (tiksliau, oro šaldymas) yra labai baisus amerikietiškas blogis (mano mama tą patį galvoja apie sausus pusryčius, jos nuomone, tai yra kenksmingiausia, ką yra sugalvojus žmonija), todėl visada geriau yra prikūrenti, kol bus nesveikai raudoni skruostai ir veidą išmuš dėmėm – čia svetingo šeimininko požymis, lygiai kaip užtaisyti mišrainę tokiu kiekiu majonezo, kuris viršytų bendrą mišrainės svorį jau po to, kai majonezas buvo pridėtas (žinau, moksliškai neįmanoma, bet lietuviai tai padaro). Nori sužinoti, ar šeimininkas rūpestingas? Pažiūrėk, ar jis klausia, ar nepučia, ar nereikia dar vienos kaldros – ar, atvirkščiai, turi šaldytuve pasiruošęs ledukų. Neturi ledukų – tai kam tau šaldytuvas? Kaip galima jų neturėti?
Dar prie karščio temos: kaip jums patinka toks dalykas, kad visur kavinėse dabar klausinėja, kai paprašai kolos – „šaltos ar nešaltos“. Kas yra nešalta kola? Kas tokią gerią? Ant jų butelių net būdavo parašyta 157 pasaulio kalbomis, gal ir dabar yra: „GERTI ATŠALDYTĄ“. Kai paprašai espresso, niekas neklausia, gal norite jau ataušusio? Kai nori cepelinų – o jūs norite normalios formos, ar suirusių gabalais? Šaltas gėrimas turi būti šaltas. Čia atsiradęs prietaras iš mamų, kurios įsitikinusios, kad negalima šalto gerti, nes gerklytę iškart peršalsi.
Peršalsi, jei sėdėsi visą laiką kaip driežas ant saulės, įsikaitinęs iki nesveikos temperatūros, birželyje šildysies automobilio saloną ir ištisus metus būsi po dvigubu pūkiniu sluoksniu.
Šalin karštį, saulę ir įdegį. Teguvuoja vėsa. Tegyvuoja šaltis, ledukai, speigas. Žinote, kai gegužyje pasnigo, net buvo visai gerai. Teisingai. Šalin vasarą, visiems laikams.