Geros kainos taps dar geresnės
Mes esame lietuviai, ir mes mėgstame skųstis dėl kainų. Nesakau, kad nepagrįstai. Čia jums pagrindiniai punktai, kad nereikėtų įsitempti:
1. Kas buvo litais, tas dabar eurais. Iš esmės principe beveik tiesa, išskyrus gal benziną ir dyzelį (su atlyginimais gal kiek kitaip, bet apie tuos laiminguosius nekalbėsime).
2. Amerikoje puikiausias steikas už dešimt dolerių, pas mus €45 (gal ne visai tuos pačius kepsnius lyginam, nes mėsa kainuoja visur, bet tiek to).
3. Vokietijoje pilnas prekių vežimas už €20, Vilniuje už €120 (ypač jei Vokietijoje perki dešreles ir pigiausius skalbimo miltelius, o Vilniuje prisiperki akcijinio šampano, net jei akcija nepažymėta, bet vis tiek žinai, kad €24 už butelį yra gera kaina, ir Vokietijoje to paties šampano net neliestum, nes ten jis €48, nes jie ten gyvena oriai).
4. Italijoje už kelių mokesčius susimokėjom prie autostrados €5,60, o vat Lietuvoje viršijom iš Klaipėdos važiuodami ir už Kryžkalnio pastabdė policija ir gavom €180 susimokėti, tai kaip reikia gyventi?
Tačiau vienu dalyku niekas ligi šiol nesiskundė: tai mobiliojo ryšio kainos. Pavyzdžiui, mano draugė turi kažkokį planą, kur moka ar tai €6, ar tai €5 per mėnesį už milijoną minučių ir bele kiek žinučių, nors tų žinučių ji išsiunčia gal dešimt per mėnesį, bet yra geras jausmas, kai gali žinoti, kad jei norėtum, turėtum laiko ir neturėtum jokio darbo, tai galėtum išsiųsti dar 10 tūkstančių žinučių. Ir, aišku, visus duomenis, kokių tik reikia susikelti selfiams ir žiūrėti vlogeres: „Tiesiog Jurgą“ (čia ta, kuri Škotijoje prisiperka akcijinio šlamšto ir filmuoja video, kaip krausto iš tašės), kažkokią Mūzą (ta naudoja kosmetiką) ir Gretą Gedutytę iš Turkijos, kuri kosmetikos nelabai naudoja, užtat naudoja islamiško pobūdžio muzikinį garso takelį ir daro Ramadano vlogus (čia ta pati, kuriai kažkada užliejo butą vandeniu, bet dabar turinys labiau edukacinis, ir iš jos galima sužinoti labai daug įdomaus apie tai, kaip praktikuojamas Islamas). Tai va, nors draugė moka ar tai €6, ar tai €5 per mėnesį, jai vis paskambina iš bendrovės ir sako, gal norit mokėti dar mažiau, tik neikit pas nieką kitą.
Tai vadinasi tokia konkurencija, kai klientas tave apskabo, kaip ožiukas baziliko krūmą. Amerikoje automobilių pardavėjai kartais sako, nuleisdami parduodamos mašinos kainą žemiau plintuso – gerai, duodu jums dar ir tą nuolaidą, bet mano vaikai neturės ką valgyti. Automobilių pardavėjas gal ir persūdo, bet Lietuvoje aš tikrai nežinau, ką valgo mobiliojo ryšio bendrovių darbuotojų šeimos. Įtariu, galimai gauna labdaros pietus, nes Lietuvoje mobiliojo ryšio kainos yra tokios, lyg čia būtų Bangladešas. Ta prasme, Kalkutos elgeta, turintis dviejų dolerių pajamas per savaitę, pamatęs mūsų kainas, sakytų, kad jam sąžinė neleidžia tiek mažai mokėti ir eitų skambinti iš laidinio.
Kainos yra tokios mažos, kad aš net nežinau, koks mano plano mokestis, ir aš moku ne tik už save, bet ir už dvi dukras. Ta prasme, kad mokestis yra toks mažas, kad jeigu aš paimčiau pinigus iš slovikėlio, kuris stovi virtuvėje ant palangės ir kur mes metam monetas, tai turbūt užtektų susimokėti už kokius pora metų. Kainos tokios mažos, kad pagrindinė išlaida mano mobilaus telefono sąskaitoje yra parkavimo mokesčiai Vilniuje.
Tai dabar, kaip žinote, nuo birželio 15 dienos bus, tokiems kaip mes su jumis, dar geriau. Ta prasme, Europos operatoriai turi užtikrinti, kad žmonės galėtų už paslaugas kitose Europos Sąjungos šalyse mokėti ne daugiau, nei namuose. Yra nustatytos tam tikros lubos, kiek vieni operatoriai iš kitų gali pasiimti, bet mums iki tų lubų labai, labai toli, nes pas mus, PAKARTOSIU, ir taip viskas labai pigu.
TAČIAU žiūrėkite. Kai lietuvis Kęstutis nuvažiuoja, sakykim, į Lenkijos Biedronką nusipirkti pigesnių skalbimo proškių (arba jis tiki, kad ten proškės ir aliejus yra pigiau), jis jau nuo Lenkijos teritorijos gal paskambina mamai ir paklausia, kiek jai paimti dešrelių ir Fairy, ir pokalbis trunka minutę, bet paskui jis dar ir nufilmuoja išmaniuoju kaip viskas atrodo fantastiškai pigiai toje Lenkijoje ir įkelia į Feisbuką, ir jam nerūpi, kiek čia jis prisuks duomenų, nes ten ne eurai ir ne centai, o cento dalelytės, ačiū Europos Sąjungai.
Tačiau kad Kęstas tai galėtų daryti, lietuvių mobilusis operatorius primoka užsienio operatoriui, nes nustatyta didmeninė kaina didesnė už lietuvišką mažmeninę. Čia maždaug kaip pirkti kiaušinius po eurą už dešimt vientų urmo bazėje ir paskui juos pardavinėti turgelyje, tik turgelyje nustatyta taisyklė, kad kiaušiniai negali būti parduodami brangiau, negu už €0,50. Tai principe, kuo daugiau parduodi kiaušinių, tuo labiau eini į minusą.
Aišku, mobiliojo ryšio bendrovės neis į minusą, jos susiras, kaip pasidaryti pajamų, tik čia bus (nuo birželio 15 dienos ir vėliau) tokia unikali situacija, kad bobutė Genutė iš Kliopiškio kaimo, kuri turi mobilųjį telefoną ir niekur nekeliaujanti gyvenime ne tik už Lietuvos Respublikos, bet ir už savo rajono ribų, ir turintį Nokia 3310, turbūt visgi kažkiek subsidijuos hipsterį Alvydą (kuris save vadina „Bruno“ arba „Carlo“, bet čia jau atskira istorija), varinėjantį ilgam savaitgaliui į Romą, Barseloną ir San Sebastianą ir iš ten keliantį į Instagramą fotkes apie tai, kaip jis čilina su šalto putokšlio taure (turint galvoje, kad Lietuvoje jis gers vis mažiau, tai tų fotkių iš užsienio bus vis daugiau). Gera naujiena, žinoma, yra ta, kad Genutė iš Kliopiškio vis tiek mokės labai, labai nedaug, ir dar kad ji tikrai nebus tose teritorijose, kur dar ne Europos Sąjunga (Balis, Tailandas, Šveicarija, Ukraina), kurių piguvos pasiutpolkė dar nepasiekė. Kai Bruno nuvažiuos į Kijevą, jis turės truputėlį pagalvoti, ar jam fotkes kelti iš 3G, ar visgi palaukti, kol prisijungs prie vaifajaus.
Tai štai jums istorija apie tai, kaip Lietuvos operatoriai tarpusavyje konkuravo, kainas numušė žemiau grindų, ir pakliuvo į savo pačių, taip sakant, pigumo spąstus. Bet kuriuo atveju, kai vasara dar nedžiugina, jūs turėtumėt bent jau pasidžiaugti, kaip pigiausias dalykas Lietuvoje, taip sakant, daugeliui mūsų atpigs dar.
Vienintelio dalyko nežinau: kai man skambins iš kitų tinklų ir siūlys pereiti pas juos, ką jie galės pateikti kaip jauką? „Pereikit pas mus, bus nulinis tarifas, ir mes jums dar primokėsim pinigų.“ Kaip skambėtų? Neįtikėtina, bet tam tikrose srityse nuo birželio penkioliktosios lygiai taip ir bus, su kuo ir sveikinu.