Paskutinę metų dieną viskas buvo simboliška: nuėjau 09:00 į Žinių Radiją pas bičiulį Aurimą Perednį į paskutinę metų laidą susumuoti kurlink eina Lietuva – su Lauru Bieliniu, Monika Garbačiauskaite ir Ramūnu Terlecku nusprendėme, kad eina geryn ir optimistiškyn. Result.
Buvau kituose darbuose, buvome Neringoje su giminėm šventinių pietų (prie vieno staliuko toje pa2ioje sėdėjo niūrus ir piktas žurnalistas, neseniai pripažintas neetišku, kuriam paskutinę metų dieną mano nugara bus vienas dalykų, kurie sapnuosis per bemiegę pilnatį, kai laipios čiortikai sienomis). Paskui ėjom į Studio 9 kavos ir ten visi jau ruošėsi audringai nakčiai: baras paruoštas kaip prieš karą. Usbonai su vandeniu ir citrina ir daug stiklinių.
Rimi Gedimino 9 nusipirkau paskutinį ever Newsweek spausdintą žurnalą. Apie jį jau rašiau anksčiau čia, o šiandien dar pakalbėjau apie jį Lietuvos Radijo laidoje.
Dabar aš ruošiu karštą vyną. Vienu žodžiu, diena nepraėjo veltui.
Dėkoju visiems, kas mane skaitė ir man rašė, atsiprašau visų, kieno prašymų negalėjau įvykdyti, su kuo negalėjau susitikti, pas ką neperskaičiau paskaitų ir kam pristigo laiko.
Dabar eikite ir švęskite, ir nepamirškite kitais metais turėti kuo daugiau įspūdžių, paragauti naujų valgių ir vynų, pamatyti naujų vaizdų, paklausyti muzikos, kuo daugiau keliauti ir skaityti, ir viską gerti į save ir kaupti kaip kempinėms.
Kai ateis paskutinioji valanda (negreitai, bet gyvenkit godžiai brangindami laiką), turėsite ką prisiminti, ir prisiminimų ir įspūdžių iš jūsų niekas neatims. Jūsų prisiminimų gausa visada bus lengviausias būdas priartėti prie jūsų asmeninės amžinybės ir nemirtingumo.