Autorius: Samuel GROLTZ
Visų pirma, nerašau apie žmones, kuriems tenka taupyti. Sakykime, kad kalbu apie žmones su 10 – 20k+ Lt household mėnesio income’u, tokių daug pažįstu. Nereikia nė sakyti, kad taupytojų pažįstų mažai – tiesiog neužsimezga kontaktas. Ale vieną kitą turiu, bet matyt toleruoju kaip keistenybę.
Aš nekenčiu pats taupyti, nekenčiu tų, kurie mėgsta taupyti galėdami netaupyti, o labiausiai nekenčiu tų, kurie taupo mano sąskaita ir jų vengiu bet kokia kaina.
Taupytojas yra žmogus, kuris sąmoningai renkasi prastesnės kokybės daiktą, paslaugą ar patirtį siekdamas sutaupyti pinigų, ir dar jaučiasi gerai tai darydamas. Taupytojų popiežius – Warren Buffett. Man jis šlykštus kaip Ratzingeriui šlykštus velnias. Nors už pasiekimus gerbiu – bet jo Thrifty (skūpusis) numerio ant seno lincolno negerbiu visiškai. Aš gerbiu Trump’ą, Berlusconį ir Hugh Hefner- šitie pasiekė panašiai, bet moka džiaugtis gyvenimu. Anas ne.
Deja, aš irgi taupau pinigus, nes visiškai netaupyti gali tik Abramovičius. Aš taupau kitaip – taupau nepirkdamas. Kartais, deja, tenka taupyti ir blogąja prasme – sąmoningai perkant pigesnį daiktą, nes geresnio negali įpirkti, ar pirkinys būtų neproporcingai brangus. Bet yra niuansas – kiekvieną kartą, kai gyvenimas mane priverčia taupyti, aš sukandu dantis ir prižadu sau – darysiu viską, kad man netektų taupyti. O supistas Taupytojas taupo džiugiai, pasišlykštėtinai džiugiai.
Neseniai supratau, kad yra net trys Taupytojų kategorijos, viena už kitą šlykštesnės.
1. Maisto taupytojai
Vienareikšmiškai – pati šlykščiausia taupytojų kategorija. Galima pateisinti Škodą ar mažą televizorių, bet pateisinti MAISTO taupytojų neįmanoma.
Baisiausi šlykštūnai yra tie, kurie valgo, nes yra. Toks taupytojas, net ir norėdamas suši, valgys vakarykščius kotletus, nes išmesti negalima.
Kita taupytojų kategorija suėda net neskanų maistą, net nenorėdami vien tam, kad lėkštėje nieko neliktų. Nes išmesti negalima.
Maisto taupytojai vaikšto po parduotuvę, savo šlykščiomis žiurkiškomis akutėmis ieškodami ne skaniausio, geriausio ir brangiausio produkto, o pigaus, nukainoto, kad būtų pigiau. Pigiau. Ne skaniau, o pigiau.
Maisto taupytojas nesupranta steiko už 150lt, vakarienės gerame restorane, gero vyno ir austrių po pem litų štuka. Maisto taupytojai miršta būriais skaitydami Laukines Žąsis.
2. Paslaugų taupytojai
Šitie nevykėliai žinomi – jie nešasi savo alkoholį į restoranus. Jie ieško pigiausių skrydžių, nors tai reiškia septynių valandų pertrauką Kijeve. Aš irgi taip dariau – kai neturėjau pinigų. Labai artimas bičiulis pasakojo apie vieną newly minted millionaire, kuris, gavęs kažkokios USA kontoros kvietimą apsilankyti LA ir du business ticketus, piso organizatoriams protą, kad pakeistų jo ir žmonos bilietus į economy IR PERVESTŲ SKIRTUMĄ. Aš jau klausydamasis drebėjau. Blet, ant kiek tu turi būti sick in the head – nu padaryk nors žmonai malonumą.
Ant tokių piderastų laikosi Ibis ir kitokie airport hotels. Jie nuomojasi Citroen C3. Jie man gadina gyvenimą, nes per juos pasaulyje mažiau glamūro. Jie neverti tų pinigų, kuriuos uždirbo – Dvylikoje Kėdžių buvo pasakyta – зачем вам деньги, у вас фантазии нет.
Paslaugų taupytojai Ryanairu skraido ne dėl to, kad anas reikiamu laiku skraido, nevėluoja ir turi gerą maistą ir dar geresnį biznio modelį, o dėl to, kad jiems kaina patinka.
Paslaugų taupytojai yra didžiausi susimaukėliai ir zyzlos – būtent jie, sumokėję pem eurų už Ryanair bilietą, skundžiasi Ryanair taisyklėmis. Jie niekada nemokės už priority boarding, už bagažą, už vietą – jiems smagiau sutaupyti ir tada visiems girtis, kaip jie sutaupė, ir pisti protą, kokie gaidžiai tie Ryanair – bet aš juos apipisau.
Paslaugų taupytojas nepalieka arbatpinigių, neina pas privatų daktarą (nes jam konstitucija garantavo nemokamą gydymą) ir pats plauna savo automobilį. Jei mokėtų, tai ir tepalus pats keistų, nes paslaugų taupytojui mokėti pinigus už kito darbą yra išmesti pinigus. Paslaugų taupytojai nevertina savo laiko ir neturi fantazijos džiaugtis geru aptarnavimu.
3. Daiktų taupytojai
Šitie džiaugiasi nusipirkę naują Škodą. Nes blet praktiška. Aš žiauriai nekenčiu praktiškų žmonių, jų dėka pasaulyje gerai parduodamos plastikinės dušo kabinos, pigūs marškiniai, all-season padangos ir HTC telefonai. Jie perka Golf+, Renault produkciją, grindysna deda atsparų laminatą ir minkštus, kojai malonius kilimėlius Škodoj keičia guminiais atėjus žiemai, nes… blet xuj znajet, kodėl jie tai daro. Fucked in the head turbūt.
Daiktų taupytojai perka kitaiskas kameras, analizuoja jų features ir džiaugiasi, kad beveik taip gerai, kaip Sony ar Canon. Jiems ne gerą daiktą norisi įsigyti – jiems norisi įsigyti į gerą daiktą panašų daiktą pigiau. Jie džiaugiasi ne kokybe, jie džiaugiasi kainos ir kokybės santykiu. Šitie išgamos atleidžia nekokybę dėl geresnės kainos. Jie neturi ambicijos, polėkio ir gyvenimo džiaugsmo – daiktų taupytojai yra tikrieji materialistai, perkantys daiktus dėl funkcijos, ne dėl idėjos ar filosofijos. Jie dažniausiai prisiperka šūdo (karts nuo karto jiems pasitaiko tikrai neblogas Tamron objektyvas, bet tai labiau išimtis, nei taisyklė), o prisipirkę šūdo jie labiau džiaugiasi tuo, kad kiti moka daugiau, o jie moka mažiau.
Paradoksalu, bet daiktų taupytojai, nors ir skirdami daiktams daugybę laiko, nėra pažinę tikrojo materializmo džiaugsmo – laikyti rankose exquisite, best in class daiktą, džiaugsmo žinant, kad geriau pasaulis nėra padaręs ir rankose laikai rankinuką, kailinius, štatyvą ar lėktuvą tokį, už kurį geresnio nėra. Neatsitiktinai būtent daiktų taupytojai yra neturtingi – tai dаžnai yra ambicijų nebuvimo pasekmė. Daiktų taupytojai sau pasako, kad man bus gerai ir šūdinas daiktas, aš nesiplėšysiu dėl max kokybės, dėl max malonumo – geriau investuosiu tris mėnesius ieškodamas pigiausio daikto, kuris daro 75% kokybiško daikto funkcijos. Ir taip jie lieka savo tam šūde, visą gyvenimą ieškodami pigiau ir sau ir kitiems įrodinėdami, kad jų įsigytas daiktas yra beveik toks pat geras, kaip brangus ir kokybiškas.
4. Smulkūs taupytojai
Smulkus taupytojas yra tas apgailėtinas nevykėlis, kuris muiluodamasis duše vandenį išjungia. Iš esmės, jie yra šlykštesni už maisto taupytojus, bet aš manau, kad dalis jų yra OCD psichai, o psichus aš užskaitau ir mėgstu. Jei bičas turi OCD ant vandens taupymo – aš approvinu. Bet jei jis muiluodamasis vandenį išjungia tam, kad sutaupyti pinigų – mane drebina vimdymo traukuliai. Šitie veikėjai tau primins, kad palikai tualete šviesą. Kad nenaudojamą televizorių reikia išjungti. Kad radiatorius, išvažiuojant atostogoms, prisukti reikia. Jie pataria namie šilčiau apsirengti ir nešvaistyti resursų ant šildymo, pas juos namie +18. Jie nesupranta, kodėl aš prišildydavau lauko baseiną iki +32C – baisi gi dyzelio išeiga! Jie labai artimi maisto taupytojams – esu girdėjęs apie bobas, kurios sudžiūvusį batoną į trupinius sumala, kad tik nieko neišmesti. Šitie nesupranta, kodėl aš, išeidamas iš namų, palieku šviesą ir įjungtą muziką – taigi jaukiau grįžti namo, sakau. Bet taigi elektrą degini – sako man jie.
Taupytojai, jūs esate prakeiksmas, džiaugsmo gesintojai, grožio gadintojai, nuostabaus pasaulio vėžys.