Kaziuko mugė, 03 03 2012. Prie Lietuvos Banko.
Pažiūrėkite į nuotrauką viršuje. Akivaizdžiai idiotiškas ir melagingas pareiškimas, taip pat kaip kokia nors batų parduotuvė parašytų “Vieninteliai odiniai sportbačiai Lietuvoje” ar kažką tokio.
Bet tai nėra atsitiktinumas. Tai yra pasekmė tos valstietiškai melagingos, apsimetėliškos, nesąmones tauzijančios neatsakingo skalambijimo kultūros, kurią propaguoja visokie tokie liaudiški renginiai.
Pradėkim nuo pareiškimų: “unikalūs papuošalai” (gerai, kad ne unikaliausi), nuo tų bliaunančių bobelių “tik pas mus tokios kainos!”, “tokių niekur kitur nerasite”. Tai viskas melas. Kainos panašios pas visus, ir tą patį, ką parduoda vieni, galima rasti nuėjus dvidešimt metrų. Tokius papuošalus daro kas antra paauglė su replėmis rankose.
Bet tauta, išauginta nesąmonių apie “unikaliausią ir gražiausią pasaulyje Lietuvos gamtą”, apie tai, kaip lietuviškas alus vertinamas Amerikoje, apie tai, kaip mus garsina mūsų sportas, apie tai, kokios unikalios ir neįsivaizduojamai nepakartojamos yra Rumšiškės, apie tai, kaip visi alpsta nuo kaliningradietiško gintaro ir kaip lietuviai talentai užkariavo pasaulį, ši tauta šlifuoja grindinį ir šlepsi po balas ir nieko nesako.
Bebro Blyninė, pasistačius vagonėlį prie Sereikiškių parko vartų, šventės proga šildo jau iškeptus anksčiau blynus – galbūt todėl, kad susiraukus kiaunė, kuri turi juos kepti, to daryti nemoka. Ją čia paskyrė, koks jos reikalas, ji apsimetinės, kad gamina šviežius blynus, o pirkėjai apsimetinės, kad tuos blynus skanauja.
Kol mes laukėm savo šildomo blyno, ji tris kartus bandė kepti šviežią, vozojo tešlą, ir jai nepavyko nė karto, blynai suplyšo – ji sakė, “kitus miltus atvežė”; susiraukusios merginos viršininkė, atėjusi, matyt, aplankyti, nematė jokios problemos kuistis vagonėlyje, tai atsisukus į mus ir irgi susiraukusi, tai atkišus užpakalį vieninteliams pirkėjams, ir aiškinti kažką pardavėjai, kuri tuo metu bandė aptarnauti pirkėjus.
Bebro Blynine, taip dirbti negalima. Dirbti reikia štai kaip: pirmiausia aptarnaujamas pirkėjas, kuris atėjo ir jums litus atnešė, ir dabar stovi ir laukia o paskui aiškinkitės, kur pas jus sudėtos uogienės ir ar užteks servetėlių. Jau prieš pat mums nueinant pardavėja pradėjo šypsotis, mes net pasimetėm – pasirodo, ne mums. Ji šypsojosi todėl, kad atėjo jos draugelka, su kuria ji galės palialiakinti savo nuobodžiame darbe, kur jai reikia tik kepti blynus, bet ji net blynų kepti nemoka.
Čia tik detalė, tačiau viskas gyvenime susideda iš detalių. Kaziuko mugė seniai nebėra nei išskirtinė, nei unikali: ir visokios Miesto Dienos, ir Kalėdų mugės, ir Mindauginės, ir turbūt kas nors bus Velykoms ar dar kokia proga, ir visos jos skiriasi tik tuo, kiek eismo sutrikdo miesto centre.
Pardavinėjamas daugiausia tas pats fufelis, kaip ir visada – na, būna retesnio alaus, mes dar skanios duonos labai nusipirkom, bet to galima ir kitom progom gauti nesunkiai.
“Karštas maistas”? Nieko jis ne karštas, drungnas arba visai atšalęs. Ragavom. Malonumas toks pat, kaip šlapią lapkričio rytą laižyti šaltą varinę durų rankeną.
Nusipirkti švieži riestainiai pasirodė sudžiūvę ir ne iš barankinės-beiglinės tešlos, o kažkokie trapūs, kaip sausainiai. Tai yra dalis melagystės. Jie meluoja, kad parduoda baronkas, bet net baronkos iškepti negali. Tikiuosi, jūs gal paspringsite mano penkiais litais už savo netikusią produkciją, brokdariai.
Autentiški ir nemeluojantys yra daugiausia duonininkai, aludariai ir gal dar dailioškės studentai su savo papuošalais ir darbais. Juos galima atskirti per kilometrą dėl jų aprangos ir boheminės-dailioškinės išvaizdos, bet jie daugiausia nieko nemeluoja ir neapsimeta (nelabai daug ką ir parduoda, bet nemanau, kad tai būtų susiję).
O visa kita yra normali, populiari iki koktumo, iki kaulo įsipykusi lietuviška melagystė. Minios tamposi ir grūdasi, ir pirkėjai patys sau meluoja, kad jiems faina. Jie eina į Kaziuką, nes nelabai kur turi daugiau eiti, ir stokoja išmonės ir užsiėmimų gyvenime.
Jiems tas nykus, išsigimęs jomarkas yra pats tas. Kaip ir melagių užrašas apie “vienintelę Lietuvoje ekologinę mėsą”.