Praėjo šventės (na, išskyrus tiems, kas ruošiasi švęsti Senuosius Naujuosius Metus pagal Lavrentijaus Berijos kalendorių), ir kalbos Talibanas, o greičiau, Megztųjų Berečių Brigada, atsiėdę Salotų Olivje ir pasidžiaugę Naujaisiais Metais 22:00 val. per Pervyj Baltijskij*, o taip pat šurikais ir Likimo Ironija per “Lietuvos” “televizijos” kanalus**, vėl puolė prie darbo.
Dar iš senųjų metų atėjo ligi šiol plačiau neišplatintas darbelis: drg. Aldonos Paulauskienės pagarsėjusio darbo apie Stalino teigiamą įtaką lietuvių kalbai (jis plačiau aptartas ir Protokoluose) tęsinys.
Drg. Paulauskienė nestabdo: “Gaila, kad šiuolaikinei poezijai pasidarė nereikalinga kirčiu paremta eilėdara. Rašoma bet kas ir bet kaip, o literatūros kritikai ieško tokios poezijos pirmapradžių šaknų net už kalbos ribų ir randa…”
Ten yra ir aiškių nurodymų, kaip mums reikia obustroit’ Lietuvą (“Be humanitarinės kultūros, doros, patriotizmo ir pasiaukojimo negalima sukurti ir materialinės gerovės, negalima panaikinti gobšumo, korupcijos, narkomanijos, alkoholizmo, prostitucijos ir kitų blogybių“), ir vertingų klinikine prasme pastebėjimų apie tai, kokios nelietuviškos visur yra iškabos. Ypač Trakų gatvėje prakeikta parduotuvė YURGA, nu čia tai išvis reikia susidoroti kaip galima greičiau, kaip drįso.
Drg. Paulauskienė pradėjo savo išpuolius nuo to, kad 2013 metai – tarmių metai. Apie tai priminė šiandien ir Žinių Radijas, kur korespondentė pakalbino kažkokią kalbos ir tarmių specialistę. Pirmas specialistės sakinys:
“Tai labai svarbūs metai, nes mūsų tarmės yra ant tiek didelis turtas…”
Gerai, kad turime specialistus, kurie puoselėja kalbą ir neatsineša į ją chalatiškai.
—
* Nes jie visada kelia sovietsko šampansko taurę senu pavyzdžiu, kai prasideda Kremliaus bokštų barškesys Maskvoje.
* Taip, čia vienintelis žodis kanalas yra be kabučių.