Žinote, kas yra blogiausias Barako Obamos bruožas? Tai, kad jo buvusi karjera – bendruomenės aktyvistas. Jis tiki bendruomenėm, kolektyvu, choru ir kordebaletu. Kad viena galva yra gerai, o kelios – žymiai geriau.
Esu apie tai rašęs gana išsamiai, kai pastebėjau: Ne, nieko nenoriu uždrausti – aš ne jūsų mados. Čia tik jūs norite, kad visi galvotų tai, kaip jūs. Jums labiausiai už viską patinka dainų šventės, festivaliai ir gegužinės. O man jūsų organizacijų tikrai visai nereikia, ir, beje, jums ir jūsų organizacijoms manęs – irgi.
Prisiminiau apie tai šiandien, kai vienas pilnaties pabučiuotas* išeivijos atstovas surašė man pastabą: “Norėjau tik pasakyti, kad pats nors ir buvai Emigracijoje, bet Lietuvių bendruomenės veikloje, Jungtinėje Karalystėje, TAVĘS praktiškai paskutinius 10 metų nebuvo. Nei tu žinai užkulisius, nei tu kada nors domėjaisi oficialia statistika, nei dalyvavai politinėje veikloje, nei kada gynei išeivijos interesus. Prieš išvažiuojant į Lietuvą išleidai šmaikščią knygelę ir viskas. O galėjai, kaip BBC buvęs darbuotojas, nušviesti realią, o ne pseudo padėtį, kas vyksta Lietuvių bendruomenėje. Deja, deja… Taigi, pagalvok – KAM TU GYVENI IR KAM TARNAUJI? Nežiūrint į tai, ką aš komentuoju linkiu nuoširdžiai, kad tu susirastum savo tikrąjį AŠ, o ne tą kurį susikūrei ir už kurio pasislėpei.”
Aš tam žmogui atsakiau, kad aš labai gerai žinau realią padėti bendruomenėje. Ten daugiausia frykai, nepritapėliai (misfits) ir aktyvizmo užkrato draskomi sociopatai. Ten žmonės, einantys iš proto dėl oficialaus statuso ir dėl institucinių žvangaliukų. Ten būna ir normalių žmonių, bet nelabai daug.
Žinote, koks blogiausias bendruomenininkų bruožas? Tai jų absoliutus įsitikinimas, kad jų veikla yra naudinga ir sveikintina, ir kad jos, kuo daugiau, tuo geriau, ir kad tie, kas ne su jais, tie yra prastesni. Jie taip pat tikri dėl bendruomeniškumo pranašumo, kaip Europos Sąjungos entuziastai tikri, kad vienijimasis visuomet geriau už atskirumą. Panašiai, žmonės, rašantys nuobodžiai ir nykiai tiki, kad jų rašymai turi didelę vertę, nes jie nieko neįžeidžia.
“Nei tu žinai užkulisius” – man visi jūsų užkulisiai smirda iš toli. Organizacijų užkulisiai ir povandeninės srovės, intrigos ir paslaptys įdomios tik tiems, kam įdomios pačios organizacijos. Aš esu sutikęs tokių žmonių. Jie labai nuobodūs pašnekovai ir dažnai geri šachmatininkai. Aš nenoriu būti su jais. Jiems bus geriau be manęs.
“Nei kada gynei išeivijos interesus.” Kokie jos interesai ir nuo ko juos ginti? Išeivijos interesai daugiausiai yra dirbti savo darbelius ir vasarą važinėti į Lietuvą pasitaisyti dantų, tai nematau, kuo čia aš galėčiau padėti. Kad išeiviją reikėtų ginti nuo trizniojančių aktyvistų, tas tiesa, bet ji pati gauna tokius lyderius, kokių nusipelno. Jai nedašunta ir neužtenka drąsos pasakyti tokiems, kaip tas tipas: atsiknisk, mes turim savo gyvenimą.
O aš išeivija niekada nebuvau. Aš daug kartų buvau pakeitęs gyvenamąją vietą. Aš gimiau Kaune. Būdamas 6 metų persikėliau į Vilnių. Paskui suaugęs vėl kelerius metus gyvenau Kaune, nes mokiausi VDU. Paskui gyvenau Vilniuje. Paskui Anglijoje. Dabar vėl Vilniuje. Aš nebuvau jokia išeivija, nei emigrantas ar intrigantas ar akselbantas.
Aš keičiau namus, ir man, kaip laisvo pasaulio laisvam piliečiui, tiems pakeitimams nereikia ir nereikėjo jokios emocinės ar organizacinės pagalbos – nei anais laikais, kai kračiausi išeivijos organizacijų Anglijoje, nei paskui, kai mane bandė užverbuoti į “užsienyje gyvenusių ir sugrįžusių lietuvių” ratelius arba net į, padėk Dieve, Emigrantų Partiją.
Aš labai didžiuojuos tuo, kad aš nesu nikieno pirmininkas, garbės (ar negarbės) prezidentas, direktorius ar dar koks nors šyška susigalvotoje bandoje, nes bandos yra sudarytos iš avių, and sheep get slaughtered**.
O kam aš gyvenu, ir kam tarnauju, tai tikrai geras klausimas. Na, gyvenu dėl šeimos, dėl savęs ir dėl burgerių, o tarnauju tai savo šeimai ir Lietuvai, tik ne tai pačiai lūzerių ir vapančių institucinių kvailelių bendruomenei, o Lietuvai iš didžiosios raidės, kurios jūs savo pribezdėtuose sekmadienio klubeliuose, tiesiančiuose godžias rankas į Lietuvos biudžeto pinigus, net neįsivaizduojate.
O dar aš mėgstu burgerius.
— — —
* Pakanka pasakyti, kad iš Lietuvos išvyko dėl galimų persekiojimų ir “išdavystės” konservatorių partijoje, o šiais laikais jis žino, kaip klastojami rinkimai, ir ypač Londone. Daugiau apie tokių fruktų kliedesius – pirmadienį Lietuvos Ryte mano skiltyje ir lrytas.lt
** Wall Street.