Kai visi galvojo, kad 2013 metai prasidės bendrąja tvarka, viskas pasirodė žymiai linksmiau.
Plačiai žinomas siauruose ratuose tinklaraštininkas A.Račas, 2012 m. oficialiai pripažintas neetišku žurnalistu už asmeninių sąskaitų suvedinėjimą žiniasklaidoje, užveisė sąrašą, kuriame rašymo momentu 500 asmenų (kai kurie ir su jų darbo vietų arba mokslo įstaigų nurodymu). Visi šie asmenys Artūro Račo yra paskelbti “atmatomis” (kalba netaisyta) už tai, kad palaikino arba pašierino Algio Ramanausko naujametinę chochmą, kurioje buvo išrinktas Metų Durniumi (ten dar buvo metų feilas, metų tango down, metų ligonė ir kiti įdomūs dalykai).
Rezultatas išėjo geresnis, nei tikėtasi. Įprastai mažai skaitomo neetiško žurnalisto, kurį dažniausiai komentuoja tik trenktos kvankos tokiomis pravardėmis kaip “Austras” ir “Bobutė”, įrašas iškopė į poko.lt topus, o blaivėjanti po Naujųjų Metų nakties Lietuva raičiojosi juoko spazmuose; žmonės tikrino, ar juos jau įtraukė į Pilnaties Maklaudo Sąrašą, ar dar ne, spaudė “like” ir šierino Algio straipsnį, ir laukė, kada įtrauks, ir piktinosi, kodėl neįtraukė.
Tuo tarpu liūdnojo vaizdo riteris, pasižymėjęs mikriukų vairuotojų skundimu, trynė komentarus ir atsimušinėjo kaip galėdamas. Kaip rykliai užuodžia vandenyje kraują, taip ir interneto gyventojai netruko pastebėti kone negyvai užsitrolinusį vargšelį, lakstantį po savo susigalvotą narvą vis greitesnėmis apsukomis. Jie mėtė į jį virtualius daiktus ir barškino narvo virbus, o nelaimingas padarėlis it kulkosvaidis svaidė į orą vis naujas dramatiškas proklamacijas, kaip teisybė nugalės.
Ši pilnatis (o sąsaja su pilnatimi vargu ar atsitiktinė) vainikavo jo gruodžio mėnesio agoniją, kai savo skurdžioje vaizduotėje jis vis krapštė eufemizmus, kuriais galėtų pavadinti mane (o buvo pasiekęs stadiją, kai minėjo mane kone kiekviename FB įraše, kaip ir Algį Ramanauską, Audrių Matonį ir Audrių Bačiulį). Pavardes naudoti jau manomai bijojo, nes ir šiaip jautėsi nemenkai pristūmęs į kelnes po to, kai panikoje dėl pasekmių ištrynė savo blog’o įrašėlį (archyvuotas čia).
Šis liūdnojo keistuolio tango persirito kaip cunamis į 2013 metus ir mums visiems žada daug linksmybių, smagaus juoko ir gerų emocijų. Televizijai mūsų gyvenime nueinant į paraštes, pramogas kuo toliau, tuo daugiau tieks štai tokie juokingi komedijų personažai.
Manęs anksčiau klausė – kodėl taip mėgsti šaipytis iš vargšo Artūro, o aš aiškinau, kad griekas būtų nepastebėti šio liūdno, riboto ir primityvaus žmogaus komedijinio potencialo. Jis juokingas ne todėl, kad bando juokinti, jis juokingas sveiko proto žmonėms kaip Venckienė TV debatuose, nes žmonija visais laikais žvengė iš kvailių su išpūstu savo svarbos suvokimu.
Tai, kad pilnaties dėka šis procesas yra cikliškas, prideda komedijai ritmo, kuris visais laikais padėjo geram juokui. Metai bus geri, metai bus juokingi. Dabar, žinoma, skubėkite pasitikrinti, ar jūs jau sąraše!