Žurnalas The Economist prekyboje, ir tik 19 Lt, tai prašau pirkti, kol nevėlu.
Daugelis jūsų domisi: kuo užimti protą, kai spragsi malkos židinyje, kai visi darbai nudirbti iki kitos darbo dienos (arba iki sekančio skambučio telefone, kai paklaus, ar negalėtumėt iki sausio 2-os tokio failo pažiūrėt, ačiū labai, “suprantam, kad šventės, bet žinot”), rankoje vintažinio porto taurė? Nejau eisi žiūrėti TV, kur paskudos rodys (o tikrai rodys) filmą Po pirties, beigi visokių kitokių savokų koncertus ir benefisus su karnavalais?
Jums atsakymas yra nusipirkti tinkamos lektūros.
Tie, kas skaito The Economist, žino, kad Christmasinis Double Issue yra toks malonumas, kurio lauki ištisus metus, nes niekas (niekas at all) negali prilygti tai faino turinio koncentracijai. Paaiškinu: tas paskutinis metų žurnalas būna ir apie savaitės įvykius, bet ir būna prikišta neregėtai išcackintų, išieiškotų, brangiai researchintų ir įprastine Keimbridžo* auklėtinių zakručena elegantiška iki šonkaulių diegimo kalba.
Štai ir šis numeris. Praėjo šimtmetis po Pirmojo Pasaulinio Karo pradžios, ir pasaulis atrodo nepatogiai panašiai į tą situaciją, kuri buvo 1914 metais. Kodėl prancūzai taip myli gyvenimą bet yra labai nelaimingi ir kodėl ten tiek negatyvo. Kaip rytų Londone keičiasi laidotuvių tradicijos: nuo cockney marozų iki Jamaikos gangsta send-off’ų. 24 valandos greitkelio Service Station (čia toks, kur ne tik degalinė, bet ir visokių angliškų katpėdėlių ir carskoje selo, dirbančių ištisą parą, ir kur šansai, kad stojankėje tau pasiūlys fake roleksą arba armani kostiumčiką yra geresni, negu kad šansai, kad kitą sykį atidaręs burną Bradauskas ką nors nusišnekės tokio, kad visiems atvips žiauna).
Verčiu toliau. Kiek įkyrus straipsnis apie tai, kaip Afrika eina tipo priekin ir prie Kilimanjaro tuoj tuoj jau pradės startapus daryti – čia privalomas politiškai korektiškas fufelis kaip visada. Ir, kaip visada, kelia juoką maždaug taip pat, kaip kalbos apie “Indijos ekonomiką” (tas pats, kas būtų “geriausias Forto Dvaro restorano someljė”, juokas ir tiek). Medžioklė lankais ir strėlėmis Amerikoje (wow). Pasaulio muziejai ir kaip jiems taip gerai sekasi (atsakymas: kai atleidžia babcias su šliurėm ir pradeda galvoti, kaip galima sudominti lankytojus).
Kalifornijos skalūnai – aukso karštligės aidas ir kaip gali iš naujo pakeisti valstijos gyvenimą, kai užpils pinigais (nebent ir ten su Venckiene atsidangintų Žygaičių debilai ir referendumo palatkės). Kaip ir kodėl Amerikoje baigėsi vergovė. Kaip Indijos moterys kovoja su uošvienėm-pabaisom ir kas joms iš to išeina (nelabai kas). Kinijos filmų pramonė. A short history of hotels visame pasaulyje. Ir dar įprastinis kontentas priedo prie to.
Žurnalas kainuoja 19 lietuviškų litų ir yra prieinamas didesnių supermarketų spaudos lentynose bei kai kur kioskuose irgi. Kai ką galima rasti internetuose, tačiau, kaip rašiau šiandien Pinigų Kartoje, popierinė spauda yra geriau.
—
* Keimbridžas, ne Kembridžas, mokykitės tarti normaliai nors prieš šventes.