Saimonas ir Garfunkelis vienoje rečiau matomų studijinių fotosesijų. Nuotrauka: Laura Bagdžiūnaitė / Žinių Radijas
Būna taip: žmonės ateina į laidą ir padaro magiją. Eteryje intelekto nesuvaidinsi, humoro jausmo feikinio nebūna, ir pašnekovas arba transliuoja impulsus tiesiai iš savęs į mikrofoną, ir paskui į radijo bangas, arba to nepadaro.
Audrius Bačiulis kažkada buvo mano TV laidoje, ir buvo labai gerai. Dabar jis atėjo į Žinių Radijo laidą, ir pasidarė dar geriau. Didelis žmogus, kiek pavargusiom ir liūdnom, bet vis tiek keistai šviečiančiom akim, nuo pat pirmo mikrofono įjungimo ir iki laidos pabaigos buvo tikra eterio asmenybė, ir iš jo liejosi intelektinis stimuliavimas. Į mano laidą ateina geriausieji, pagalvojau.
Man labiausiai norėjosi pakalbėti apie tai, kodėl susmulkėjo žurnalistika, kodėl yra tiek mažai žmonių su pakankamai bendro išsilavinimo, kuriems nereikėtų Google ir Wikipedia ieškotis (gerai, jei dar pasieško) apie tai, kas buvo Kubos raketų krizė ir kas buvo JAV prezidentas, kuris nebuvo išrinktas nei prezidentu, nei viceprezidentu, nors ėjo ir vienas, ir kitas pareigas (Gerald Ford, čia jums bendrai informacijai).
Kai su Audriumi Bačiuliu kalbiesi, tai pribloškia, kiek jis visko žino ir kaip daug atsimena. Gal todėl su juo įdomu kalbėti: jis yra tikras senamadiškas žurnalistikos grandas, kuriam kiekviena nauja situacija, su kuria jis susiduria, yra tik jau buvusios patirties atspindys.
Dar apie Rusiją ir Ukrainą kalbėjome, ir apie išplautas žmonių smegenis.
Kai klausysitės laidos, jus pradžiugins ir nuostabūs klausytojų skambučiai. Aš tiems aktoriams nemažai turėjau pamokėti.