Saulius Prūsaitis, photo by Žinių Radijas
Saulius Prūsaitis atėjo į laidą tvarkingai ir skleisdamas aplink save gerą energiją: aš nežinau, ar tikiu tokiais dalykais, bet su kai kuriais žmonėmis yra įtampa, o kiti turi teigiamą vibe ir nuteikia taip, kad norisi, kad laida būtų ilgiau.
Ironiška, kad būtent Saulius Prūsaitis buvo paskutinis svečias 25′ trukmės laidoje: nuo rugsėjo pirmosios laida yra 40′, ir nauju laiku (12:10 Mondays).
Prūsaitis buvo draugiškas ir malonus, kaip absoliuti žvaigždė, ramus toks visiškai. Ir nuostabiai paprastai viską pasakojo, totaliai nedangstydamas: tas papirko ir padarė įspūdį, nes taip ir reikia.
Buvo Anglijoje, dažė sienas, paskui savaitgaliais gėrė, ir nusprendė, kad taip nebegalima. Grįžo. Kai grįžo, varė visi, net artimieji (kuris grįžęs nėra girdėjęs to paties: “nepritapo”).
Angliškai dainuoja, nes jam nepatinka jo paties suvalkietiškas akcentas dainose. Angliškai stengėsi, mokėsi ir išmoko gerai tarti (sakau, nes atskiriu tarimus, ką darysi).
Su viskuo sveikas santykis – ir su televizija (šiame sezone jo ten nebus, nors jis vertina du sezonus, kaip muzikos teisėjas), ir su koncertais (ruošia turą po Lietuvą su Ąžuoliuku, keturi koncertai), ir su žiniasklaida. Jo niekas neslegia ir netampo jam nervų, bent man taip pasirodė.
Dar daug ko nespėjau paklausti: kodėl groja New Wave (gal todėl, kad mes visi mėgstame tai, su kuo esam subrendę), iš kur tokia reta ir keista pavardė, ir taip ir neišsiaiškinome, nors ir klausiau, kodėl jį taipo visi mėgsta. Apie Prūsaitį, kaip ir apie Igorį Kofą, niekas nieko neturi blogo pasakyti.